Lietuvos pilietė susituokė su Vokietijos piliečiu, lietuvis – su ukrainiete, abu sutuoktiniai gyvena Lietuvoje, o gal po santuokos vienas liko čia, kitas išvyko į savo valstybę. Tarptautinė santuoka savaime nėra kliūtis išsiskirti Lietuvoje, tačiau tokioje byloje vien Lietuvos pilietybės arba santuokos sudarymo Lietuvoje nepakanka atsakyti į svarbiausius teisinius klausimus.
Pirmiausia reikia atskirti du dalykus: ar Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimą ir kurios valstybės teisė bus taikoma pačiam santuokos nutraukimui.
Tai nėra tas pats.
Lietuvos teismas gali turėti jurisdikciją nagrinėti bylą, tačiau iš to dar negalima automatiškai daryti išvados, kad visiems su skyrybomis susijusiems klausimams bus taikoma Lietuvos teisė.
Be to, atskirai gali tekti nustatyti jurisdikciją ir taikytinas taisykles klausimams dėl vaikų, išlaikymo bei sutuoktinių turto.
Ar galima Lietuvoje išsiskirti su užsienio valstybės piliečiu?
Taip, jeigu Lietuvos teismai pagal taikomas tarptautinės jurisdikcijos taisykles turi teisę nagrinėti konkrečią santuokos nutraukimo bylą.
Europos Sąjungos valstybėse santuokos nutraukimo jurisdikcijai svarbus Reglamentas (ES) 2019/1111. Jo 3 straipsnyje nustatyti keli alternatyvūs jurisdikcijos pagrindai.
Lietuvos teismai gali turėti jurisdikciją, pavyzdžiui, kai:
- Lietuvoje yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta;
- Lietuvoje buvo paskutinė bendra jų įprastinė gyvenamoji vieta ir vienas iš sutuoktinių čia tebegyvena;
- Lietuvoje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta;
- pateikiant bendrą prašymą Lietuvoje yra bent vieno iš sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta;
- pareiškėjas Lietuvoje turi įprastinę gyvenamąją vietą ir čia gyveno ne trumpiau kaip vienerius metus prieš kreipimąsi į teismą;
- pareiškėjas Lietuvoje gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius prieš kreipimąsi į teismą ir yra Lietuvos pilietis;
- abu sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
Todėl užsienio pilietybė savaime nereiškia, kad dėl skyrybų būtina kreiptis į užsienio valstybės teismą.
Pavyzdys: lietuvė ir vokietis gyvena Lietuvoje
Jeigu Lietuvos pilietė ir Vokietijos pilietis faktiškai nuolat gyvena Lietuvoje ir čia yra jų įprastinė gyvenamoji vieta, Lietuvos teismų jurisdikcija gali būti grindžiama būtent sutuoktinių įprastine gyvenamąja vieta.
Tokiu atveju nėra būtina, kad abu sutuoktiniai būtų Lietuvos piliečiai.
Tai svarbus praktinis principas: tarptautinė jurisdikcija santuokos nutraukimo byloje nėra nustatoma vien pagal sutuoktinių pasus.
O jeigu užsienietis išvyko iš Lietuvos?
Tada reikia vertinti konkrečias aplinkybes.
Vien faktas, kad vienas sutuoktinis išvyko iš Lietuvos, dar nereiškia, kad Lietuvos teismai automatiškai prarado jurisdikciją.
Gali būti reikšminga:
- kur buvo paskutinė bendra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta;
- ar vienas sutuoktinis Lietuvoje tebegyvena;
- kur yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta;
- kiek laiko pareiškėjas gyvena Lietuvoje;
- kokią pilietybę turi sutuoktiniai.
Todėl tarptautinėse skyrybose reikšmingos ne tik valstybės, bet ir datos – kada sutuoktiniai nustojo gyventi kartu, kada vienas iš jų išvyko ir kiek laiko iki kreipimosi į teismą pareiškėjas gyveno Lietuvoje.
Ar užtenka to, kad santuoka buvo sudaryta Lietuvoje?
Ne.
Santuokos sudarymo vieta ir teismo tarptautinė jurisdikcija ją nutraukti yra skirtingi dalykai.
Jeigu lietuvė ir užsienietis susituokė Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, bet vėliau daugelį metų gyveno kitoje valstybėje, vien santuokos įregistravimo Lietuvoje faktas savaime nesuteikia Lietuvos teismui jurisdikcijos.
Ir atvirkščiai – jeigu santuoka buvo sudaryta užsienyje, Lietuvos teismas gali turėti jurisdikciją ją nutraukti, jeigu tenkinamas vienas iš taikytinų jurisdikcijos kriterijų.
Todėl taisyklė „kur susituokėme, ten ir turime skirtis“ tarptautinėje šeimos teisėje neegzistuoja.
Ar vien Lietuvos piliečio pilietybės pakanka?
Ne visada.
Reglamento (ES) 2019/1111 3 straipsnyje numatytas bendros pilietybės jurisdikcijos pagrindas taikomas, kai atitinkamos valstybės pilietybę turi abu sutuoktiniai.
Jeigu vienas sutuoktinis yra Lietuvos pilietis, o kitas – kitos valstybės pilietis, reikia tikrinti kitus jurisdikcijos pagrindus.
Tačiau Lietuvos pilietybė gali būti reikšminga kartu su gyvenimo Lietuvoje trukme. Pavyzdžiui, Lietuvos teismų jurisdikcija gali egzistuoti, jeigu pareiškėjas turi įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, čia gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki kreipimosi į teismą ir yra Lietuvos Respublikos pilietis.
Todėl teiginys „esu Lietuvos pilietis, vadinasi, visada galiu skirtis Lietuvoje“ būtų netikslus.
Jeigu reikia nustatyti, ar konkrečią santuoką su užsienio valstybės piliečiu gali nutraukti Lietuvos teismas, šeimos teisės konsultacijos ir teisinės pagalbos skyrybų byloje metu galima įvertinti jurisdikciją, taikytiną teisę ir reikalingus dokumentus.
O jeigu sutuoktinis yra ne Europos Sąjungos pilietis?
Čia situacija gali būti sudėtingesnė, tačiau vien ne ES pilietybė nereiškia, kad Reglamentas (ES) 2019/1111 apskritai tampa nereikšmingas.
Pirmiausia tikrinama, ar jurisdikcija gali būti nustatyta pagal Reglamente numatytus pagrindus.
Jeigu pagal Reglamento 3–5 straipsnius nė vienos ES valstybės narės teismas jurisdikcijos neturi, tam tikrais atvejais gali tapti aktualios konkrečios valstybės nacionalinės tarptautinės jurisdikcijos taisyklės.
Todėl, pavyzdžiui, santuokos su Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ar kitos ne ES valstybės piliečiu atveju nereikėtų jurisdikcijos nustatinėti vien pagal ES piliečių situacijoms įprastą schemą.
Reikia vertinti visą faktinę situaciją ir konkrečiai bylai taikomas tarptautines bei nacionalines taisykles.
Kuo skiriasi jurisdikcija ir taikytina teisė?
Šitas skirtumas tarptautinėse skyrybose yra esminis.
Jurisdikcija atsako į klausimą: kurios valstybės teismas turi teisę nagrinėti bylą?
Taikytina teisė atsako į kitą klausimą: kurios valstybės teisės normas tas teismas taikys spręsdamas santuokos nutraukimą?
Pavyzdžiui, Lietuvos teismas gali turėti tarptautinę jurisdikciją nagrinėti santuokos nutraukimo bylą, tačiau tada dar reikia nustatyti santuokos nutraukimui taikytiną teisę.
Todėl formulė „byla vyksta Lietuvoje, vadinasi, skyryboms visada taikoma Lietuvos teisė“ nėra tiksli.
Kokia teisė taikoma skyryboms Lietuvos teisme?
Lietuva dalyvauja vadinamajame Romos III režime – Reglamente (ES) Nr. 1259/2010, reglamentuojančiame santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytinos teisės nustatymą.
Lietuva prie šio sustiprinto bendradarbiavimo prisijungė vėliau negu pirmosios valstybės, o Reglamentas Lietuvai taikomas nuo 2014 m. gegužės 22 d.
Todėl šiuolaikinėje tarptautinėje skyrybų byloje Lietuvos teismas, kai situacija patenka į šio Reglamento taikymo sritį, santuokos nutraukimui taikytiną teisę nustato pirmiausia pagal Romos III reglamento taisykles.
Tai yra svarbi pataisa praktikoje: vien Civilinio kodekso kolizinių normų perskaityti nepakanka.
Ar sutuoktiniai gali pasirinkti, kurios valstybės teisė bus taikoma skyryboms?
Taip – Romos III reglamentas tam tikrose ribose suteikia sutuoktiniams teisę susitarti dėl santuokos nutraukimui taikytinos teisės.
Galima pasirinkti, pavyzdžiui:
- valstybės, kurioje susitarimo sudarymo metu yra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisę;
- valstybės, kurioje buvo paskutinė bendra jų įprastinė gyvenamoji vieta, teisę, jeigu vienas sutuoktinis ten dar gyvena;
- valstybės, kurios pilietybę susitarimo sudarymo metu turi vienas iš sutuoktinių, teisę;
- teismo, į kurį kreipiamasi, valstybės teisę.
Tai reiškia, kad tarptautinėse skyrybose sutuoktinių galimybė pasirinkti teisę iš tikrųjų egzistuoja, tačiau pasirinkimas nėra visiškai laisvas – jis turi atitikti Reglamento nustatytus kriterijus ir formos reikalavimus.
Pavyzdys: ar lietuvė ir vokietis gali pasirinkti Lietuvos teisę?
Tam tikrais atvejais – taip.
Jeigu vienas iš sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, Romos III reglamentas leidžia susitarimu pasirinkti vieno iš sutuoktinių pilietybės valstybės teisę.
Taigi lietuvės ir Vokietijos piliečio santuokos atveju Lietuvos teisė gali būti viena iš galimų pasirinkti teisių, jeigu tenkinami Reglamento reikalavimai.
Lygiai taip pat tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti pasirinkta ir Vokietijos teisė.
Todėl tarptautinėje santuokoje klausimas, kuri teisė bus taikoma, gali turėti realios praktinės reikšmės dar prieš pateikiant dokumentus teismui.
Kas nutinka, jeigu sutuoktiniai taikytinos teisės nepasirinko?
Tuomet taikoma Romos III reglamento 8 straipsnyje nustatyta kriterijų seka.
Pirmiausia santuokos nutraukimui taikoma valstybės, kurioje bylos iškėlimo metu yra abiejų sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, teisė.
Jeigu tokios bendros gyvenamosios vietos nėra, vertinama paskutinė bendra sutuoktinių įprastinė gyvenamoji vieta, jeigu gyvenimas joje baigėsi ne daugiau kaip prieš vienerius metus iki bylos iškėlimo ir vienas sutuoktinis toje valstybėje tebegyvena.
Jeigu ir šio kriterijaus nėra, taikoma valstybės, kurios pilietybę bylos iškėlimo metu turi abu sutuoktiniai, teisė.
Jeigu netinka nė vienas iš ankstesnių kriterijų, taikoma bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.
Svarbu, kad tai yra ne pasirinkimų sąrašas, iš kurio teismas gali pasirinkti patogiausią variantą, o nuosekliai taikoma kriterijų eilė.
Pavyzdys: abu sutuoktiniai gyvena Lietuvoje
Jeigu lietuvė ir užsienietis bylos iškėlimo metu turi bendrą įprastinę gyvenamąją vietą Lietuvoje ir nėra galiojančio susitarimo dėl kitos leidžiamos teisės pasirinkimo, pagal Romos III reglamento bendrąją taisyklę santuokos nutraukimui bus taikoma Lietuvos teisė.
Tokiu atveju jurisdikcija ir taikytina teisė praktiškai gali sutapti – bylą nagrinėja Lietuvos teismas ir taiko Lietuvos teisę.
Tačiau tarptautinėje byloje tokio sutapimo nereikėtų laikyti automatiniu visais atvejais.
Ar Romos III reglamentas taikomas tik tada, kai kitas sutuoktinis yra ES pilietis?
Ne.
Romos III reglamento taisyklės dėl taikytinos teisės nėra apribotos vien kitos dalyvaujančios ES valstybės teise.
Pagal Reglamento visuotinumo principą jo taisyklės gali lemti ir ne Europos Sąjungos valstybės teisės taikymą, jeigu būtent ją nurodo Reglamento kriterijai arba teisėtai pasirinko sutuoktiniai.
Todėl užsienio sutuoktinio valstybės narystė Europos Sąjungoje ir jo pilietybė nėra vieninteliai veiksniai sprendžiant taikytinos teisės klausimą.
O jeigu pagal nustatytą užsienio teisę santuokos nutraukti negalima?
Romos III reglamente numatyta apsauginė taisyklė.
Jeigu pagal Reglamento taisykles nustatytoje teisėje santuokos nutraukimas apskritai nenumatytas arba joje vienam iš sutuoktinių dėl jo lyties nesuteikiamos vienodos galimybės nutraukti santuoką ar patvirtinti gyvenimą skyrium, taikoma bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisė.
Taigi Lietuvos teismui tokioje situacijoje būtų taikoma Lietuvos teisė.
Tai nėra bendro pobūdžio galimybė ignoruoti nepatogią užsienio teisę – tai konkreti Reglamente numatyta išimtis.
O kur tada lieka Lietuvos Civilinio kodekso 1.29 straipsnis?
Civilinio kodekso 1.29 straipsnyje taip pat yra nacionalinės kolizinės taisyklės dėl gyvenimo skyrium ir santuokos nutraukimo.
Tačiau ES reglamentas jo taikymo srityje turi būti vertinamas pirmiausia. Todėl tarptautinėje byloje negalima automatiškai pradėti nuo CK 1.29 ir ignoruoti Romos III reglamento.
Nacionalinės normos išlieka reikšmingos tais atvejais ir klausimams, kurių tiesiogiai nereguliuoja taikomas Europos Sąjungos teisės aktas.
Praktiniame straipsnyje svarbiausia taisyklė paprasta: pirmiausia nustatome, kokie ES ir tarptautinės teisės aktai taikomi konkrečiai situacijai, ir tik tada pereiname prie nacionalinių kolizinių normų.
Kas nutinka, jeigu abu sutuoktiniai sutinka skirtis?
Užsienio pilietybė savaime netrukdo santuokos nutraukti bendru sutarimu.
Tačiau net ir tada pirmiausia turi būti patikrinta Lietuvos institucijų tarptautinė jurisdikcija ir santuokos nutraukimui taikytina teisė.
Jeigu pagal taikytinas taisykles santuokos nutraukimui taikoma Lietuvos teisė, vertinama, ar tenkinamos Lietuvos Civilinio kodekso nustatytos skyrybų bendru sutarimu sąlygos ir kokia procedūra konkrečiu atveju taikytina.
Taigi vien tai, kad vienas sutuoktinis turi užsienio pasą, bendro sutarimo procedūros savaime nepanaikina.
O jeigu užsienietis skirtis nesutinka?
Užsienio pilietybė nesuteikia sutuoktiniui teisės vetuoti santuokos nutraukimo.
Jeigu Lietuvos teismas turi tarptautinę jurisdikciją ir egzistuoja pagal taikytiną teisę numatytas santuokos nutraukimo pagrindas, byla gali būti nagrinėjama ir nesant bendro sutuoktinių sutarimo.
Tokiu atveju svarbūs tampa ne tik jurisdikcijos bei taikytinos teisės klausimai, bet ir mediacija, procesinių dokumentų įteikimas užsienyje, įrodymų pateikimas bei atstovavimas.
Kaip užsieniečiui bus įteikti teismo dokumentai?
Teisė būti tinkamai informuotam apie bylą galioja nepriklausomai nuo sutuoktinio pilietybės.
Jeigu atsakovas gyvena kitoje valstybėje, procesiniai dokumentai turi būti įteikiami pagal konkrečiai situacijai taikomas Europos Sąjungos, tarptautines arba nacionalines procesines taisykles.
Priklausomai nuo valstybės ir dokumentų įteikimo būdo gali būti reikalingi ir vertimai.
Todėl rengiant procesinius dokumentus labai svarbu pateikti kuo tikslesnį kito sutuoktinio faktinės gyvenamosios vietos adresą.
Netikslus arba nežinomas adresas gali apsunkinti ir pailginti procesą, nors savaime nebūtinai padaro skyrybas neįmanomas.
Ar užsieniečiui būtina atvykti į Lietuvą?
Ne visais atvejais.
Dalis procesinių veiksmų gali būti atliekama per atstovą, elektroninėmis arba nuotolinėmis priemonėmis, tačiau konkrečioje byloje dalyvavimo tvarką lemia taikoma procedūra ir teismo sprendimai.
Todėl nereikėtų iš anksto žadėti, kad tarptautinės skyrybos visada bus įmanomos visiškai nuotoliniu būdu.
Jeigu vienas sutuoktinis gyvena užsienyje, proceso organizavimo klausimą verta įvertinti dar prieš pateikiant dokumentus.
Kas spręs klausimus dėl vaikų?
Čia jurisdikciją reikia nustatyti atskirai.
Vien tai, kad Lietuvos teismas turi jurisdikciją nutraukti santuoką, savaime nereiškia, kad jis automatiškai turi jurisdikciją spręsti visus klausimus dėl nepilnamečių vaikų.
Reglamento (ES) 2019/1111 7 straipsnyje nustatyta bendroji taisyklė, pagal kurią su tėvų pareigomis susijusias bylas nagrinėja tos valstybės narės teismai, kurioje vaikas turi įprastinę gyvenamąją vietą tuo metu, kai kreipiamasi į teismą.
Reglamentas numato ir išimčių.
Todėl gali susidaryti situacija, kai santuoką nutraukia Lietuvos teismas, o kai kuriuos klausimus dėl vaiko turi spręsti kitos valstybės teismas.
Ar vaiko pilietybė lemia, kurios valstybės teismas spręs ginčą?
Paprastai pagrindinis kriterijus nėra vaiko pasas.
Tėvų pareigų jurisdikcijoje didelę reikšmę turi vaiko įprastinė gyvenamoji vieta – jo realus gyvenimo centras.
Todėl Lietuvos pilietybę turintis vaikas, daugelį metų nuolat gyvenantis kitoje valstybėje, vien dėl Lietuvos pilietybės automatiškai nepatenka į Lietuvos teismų jurisdikciją visais su tėvų pareigomis susijusiais klausimais.
Lygiai taip pat užsienio valstybės pilietybę turinčio vaiko nuolatinis gyvenimas Lietuvoje gali būti reikšmingas Lietuvos teismų jurisdikcijai.
Ar vaikų išlaikymas ir tėvų pareigos yra tas pats jurisdikcijos klausimas?
Ne visai.
Vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo ir kiti tėvų pareigų klausimai patenka į vieną tarptautinės jurisdikcijos režimą, o išlaikymo prievolėms taikomos atskiros tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taisyklės.
Todėl tarptautinėje skyrybų byloje nereikėtų automatiškai manyti, kad vien nustačius jurisdikciją santuokos nutraukimui jau atsakyta, kuris teismas spręs absoliučiai visus su šeima susijusius reikalavimus.
O kaip dalijamas turtas, jeigu sutuoktinis užsienietis?
Sutuoktinių turto klausimas taip pat nėra automatinis santuokos nutraukimui taikomų taisyklių tęsinys.
Romos III reglamentas reglamentuoja santuokos nutraukimui ir gyvenimui skyrium taikytiną teisę, tačiau jis nenustato visų sutuoktinių turto padalijimo taisyklių.
Be to, egzistuoja atskiras Reglamentas (ES) 2016/1103 dėl sutuoktinių turto teisinių režimų, tačiau jis priimtas sustiprinto bendradarbiavimo būdu ir Lietuva nėra tarp šiame režime dalyvaujančių valstybių.
Todėl Lietuvos teisme nagrinėjant tarptautinį sutuoktinių turto ginčą reikia atskirai nustatyti konkrečiai turto situacijai taikomas jurisdikcijos ir kolizines taisykles.
Reikšmę gali turėti turto buvimo vieta, sutuoktinių gyvenamosios vietos, pilietybė, vedybų sutartis ir kitos aplinkybės.
Ypač atidžiai reikia vertinti užsienyje esantį nekilnojamąjį turtą.
Ar svarbi vedybų sutartis?
Taip, ypač tarptautinėse santuokose.
Vedybų sutartyje gali būti nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas ir kitos turtinės sąlygos.
Tačiau tarptautiniame kontekste reikia įvertinti ir tai, kur sutartis sudaryta, kokia jos forma, kokia teisė jai taikoma ir kokį poveikį ji turi konkrečioje valstybėje.
Todėl jeigu sutuoktiniai yra sudarę vedybų sutartį Lietuvoje ar užsienyje, ją būtina pateikti teisininkui dar prieš rengiant skyrybų dokumentus.
Ar Lietuvos teismo sprendimas bus pripažintas užsienyje?
Kai kalbame apie Europos Sąjungos valstybes, kurioms taikomas Reglamentas (ES) 2019/1111, jis nustato vienoje valstybėje narėje priimtų sprendimų dėl santuokos nutraukimo pripažinimo kitose valstybėse narėse sistemą.
Jeigu Lietuvos sprendimą reikia panaudoti ne ES valstybėje arba valstybėje, kuriai konkretus ES režimas netaikomas, gali būti aktualios tarptautinės sutartys, tos valstybės nacionalinė teisė ir papildomi dokumentų tvirtinimo ar pripažinimo reikalavimai.
Todėl labai svarbu iš anksto žinoti, kurioje valstybėje Lietuvos sprendimą vėliau reikės panaudoti.
Ką verta pasiruošti prieš konsultaciją?
Tarptautinės santuokos nutraukimui naudinga iš anksto surinkti informaciją apie:
- abiejų sutuoktinių pilietybes;
- dabartines faktines gyvenamąsias vietas;
- paskutinę bendrą įprastinę gyvenamąją vietą;
- datas, kada vienas iš sutuoktinių išvyko į kitą valstybę;
- santuokos sudarymo vietą ir datą;
- vaikų faktinę gyvenamąją vietą;
- turtą ir paskolas Lietuvoje bei užsienyje;
- sudarytas vedybų sutartis;
- žinomą kito sutuoktinio adresą;
- tai, ar sutuoktiniai sutaria dėl skyrybų ir jų pasekmių;
- ar buvo sudarytas susitarimas dėl skyryboms taikytinos teisės.
Ši informacija leidžia pirmiausia išspręsti jurisdikcijos ir taikytinos teisės klausimus, o tik tada pasirinkti tinkamą skyrybų procedūrą.
Jeigu reikia įvertinti konkrečią santuoką su užsienio valstybės piliečiu, galima pateikti užklausą individualiai teisinei konsultacijai.
Tarptautinėse skyrybose svarbu nesuplakti skirtingų teisinių klausimų
Skyrybos su užsieniečiu Lietuvoje gali būti visiškai įmanomos ir kai kuriais atvejais procedūriškai gana paprastos. Tačiau užsienio elementas reiškia, kad prieš pradedant procesą reikia atsakyti į daugiau klausimų negu įprastoje Lietuvos šeimos byloje.
Pirmiausia nustatoma, ar Lietuvos teismai turi tarptautinę jurisdikciją nutraukti santuoką.
Po to nustatoma, kokia teisė pagal Romos III reglamentą taikoma pačiam santuokos nutraukimui ir ar sutuoktiniai yra teisėtai pasirinkę taikytiną teisę.
Jeigu yra vaikų, atskirai tikrinama jurisdikcija tėvų pareigų ir išlaikymo klausimams. Jeigu yra turto skirtingose valstybėse, atskirai vertinamas sutuoktinių turto teisinis režimas.
Todėl tarptautinėse skyrybose klausimas „ar galiu išsiskirti Lietuvoje?“ yra tik pirmasis.
Teisingai nustačius jurisdikciją ir taikytiną teisę galima išvengti gerokai rimtesnių problemų – dokumentų pateikimo jurisdikcijos neturinčiam teismui, netinkamos teisės taikymo prielaidų arba bandymo vienoje byloje išspręsti reikalavimus, kuriems galioja skirtingos tarptautinės jurisdikcijos taisyklės.
Paveikslėlis: 04-skyrybos-su-uzsienieciu-lietuvoje.jpg
ALT: Skyrybos su užsieniečiu Lietuvoje – tarptautinė teismų jurisdikcija ir skyryboms taikytina teisė
