Pradžia / Gyvenimas / Lietuvoje žiemą pritrūks dyzelino? Pasakė, kas laukia vairuotojų

Lietuvoje žiemą pritrūks dyzelino? Pasakė, kas laukia vairuotojų

2023-12-01

Lietuvoje žiemą pritrūks dyzelino? Pasakė, kas laukia vairuotojų

Patiko? Pasidalink:

Europoje dyzelinas yra pagrindiniai lengvųjų automobilių ir sunkvežimių degalai, tačiau Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) įspėjo, kad šią žiemą Europoje esą dyzelino gali pritrūkti. Tuo metu rinkos ekspertai pasidalijo savo vertinimu, ar iš tiesų degalinėse gali jo pritrūkti.

Dar spalio mėnesį TEA paskelbė prognozę, kurioje sakoma, kad šią žiemą Europoje gali pritrūkti dyzelino.

Pasak agentūros, trūkumas gali atsirasti dėl riboto šios rūšies degalų tiekimo, taip pat Europos Sąjungos taikomo embargo rusiškai naftai ir jos produktams.

„Praėjus dešimčiai mėnesių nuo ES embargo Rusijos žaliavai įsigaliojimo, Europos naftos perdirbimo įmonės vis dar stengiasi padidinti perdirbimo apimtis bei dyzelino gamybą

Gali prireikti dar vienos švelnios žiemos, kad būtų išvengta deficito“, – tąkart skelbė TEA.

Ar bauginanti prognozė gali tapti realybe?

Lietuvos energetikos agentūros (LEA) Energetikos duomenų analizės centro analitikai ramina ir sako, kad jeigu nebus neprognozuoto ir staigaus dyzelino suvartojimo augimo ateinančią žiemą, tai dyzelino trūkumo Europoje neturėtų būti.

„Remiantis „Orlen Lietuva“ teigimu, Lietuvoje dyzelino žiemą nepritrūks. „Orlen Lietuva“ dalis visoje Baltijos šalių dyzelino pasiūloje bus tiekiama be trikdžių ir apribojimų, koncernas imasi reguliarių veiksmų, kad sukauptų arktinį dyzeliną, įskaitant srautus gamybai, naftos perdirbimo gamyklose ar terminaluose Baltijos šalyse ir yra pasiruošęs artėjančiam šaltajam laikotarpiui. Šio koncerno užimama rinkos dalis Baltijos rinkose taip pat yra reikšminga“, – naujienų portalui tv3.lt teigė LEA atstovai.

Degalinė (nuotr. koliažas)

Tiesa, analitikai pripažįsta, kad ES naftos perdirbimo gamyklų pajėgumai žiemos sezono metu gaminti šiam sezonui tinkančius (arktinius) degalus gali būti mažesni už dyzelino paklausą.

Tačiau, kaip teigė LEA atstovai, toks sezoninis gamybinių pajėgumų ir paklausos neatitikimas nėra neišsprendžiama problema.

„Pagrindinis jos sprendimo būdas – vasaros, rudens mėnesiais sukaupti arktinio dyzelino atsargas ir jas panaudoti žiemos sezono paklausos ir pasiūlos subalansavimui. Tokiu būdu paklausos žiemą subalansavimas vyksta iš sukauptų atsargų ir naujai pagamintos produkcijos pateikimo vartotojams.

Kitas sprendimo būdas yra technologinio proceso metu padidinti dyzelino išeigą kitų naftos produktų sąskaita, tačiau šis procesas ekonomiškai nenaudingas (dyzelino kaina didėja) ir taikomas kritiniais atvejais“, – kalbėjo analitikai.

„Neverta pervertinti buvusio rusiško dyzelino reikšmės“

LEA atkreipia dėmesį, kad dyzelino paklausos ir pasiūlos disbalansas žiemą galėtų atsirasti ne dėl rusiško dyzelino trūkumo, o todėl, kad netinkamai buvo įvertinta paklausa ar sukaupto per mažos atsargos.

„Neverta pervertinti ir buvusio rusiško dyzelino reikšmės, nes didesnę eksporto dalį sudarydavo F klasės dyzelinas, kuris nėra tinkamas naudojimui žiemą tiek Baltijos, tiek Šiaurės šalyse, o tiktai šilto klimato šalyse ir su kai kuriomis išimtimis.

Taigi, jei naftos produktų gamintojai realistiškai prognozavo paklausą, įvertino savo gamybinius pajėgumus ir sukaupė atitinkamas atsargas, dyzelino nepritrūks“, – sakoma komentare.

Istoriniai duomenys, LEA atstovų teigimu, rodo, kad Lietuvoje iki šiol buvo sėkmingai subalansuojama dyzelino paklausa ir pasiūla žiemos sezono metu.

„Analizuodami dyzelino realizavimo pokyčius metų eigoje, galima pastebėti, kad pagal istorinius duomenis realizavimas žiemos mėnesiais (gruodis, sausis, vasaris) yra mažesnis už metų vidurkį ir sudaro apie 23 proc. metinio kiekio. Tačiau tradiciškai dyzelino pardavimas išauga gruodžio mėnesį ir yra apie 20 proc. didesnis už sausio ar vasario mėn. pardavimą“, – vertino analitikai.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas antrina ir sako, kad šiais metais tikimybė, kad Lietuvoje pritrūks dyzelino, yra gerokai mažesnė negu pernai.

Aleksandras Izgorodinas BNS Foto

„Pagrindinė to priežastis – šiais metais Europoje mes turime nukritusias dujų kainas ir pilnas dujų saugyklas. Tai reiškia, kad Europos mastu, manau, ir Lietuvos, šiais metais yra mažiau paskatų deginti dyzelinį kurą šildymo arba elektros gamybos tikslais. Atitinkamai tai reiškia, kad tokio dyzelio poreikio nebus iš energetikos srities.

Be to, pramonė ir transportas, kurie euro zonoje sunaudoja nemažai energetinių resursų, šiuo metu iš esmės yra recesijoje. Tad natūrali dyzelinio kuro paklausa yra tikriausiai mažesnė dėl ekonomikos aplinkybių“, – svarstė ekonomistas A. Izgorodinas.

Kas gali lemti kainų pasikeitimą?

LEA analitikai svarsto, kad žiemos metu, keičiantis dyzelino suvartojimui ir gamybos apimtims, tai gali daryti įtaką dyzelino kainų augimui. 

„Taip pat degalų kainų augimui įtakos gali turėti besikeičiančios naftos kainos, kurios gana jautriai reaguoja į staigius geopolitinius pokyčius, numatomas ekonomines perspektyvas, gavybų mažinimus bei kitus globalius klausimus.

Dyzelino kaina gali kisti ir nuo gamintojo, prekybinės maržos dalies kitimo. Dėl arktiniame dyzeline naudojamų priedų jo kaina gali padidėti iki 0,07 euro už litrą“, – prognozę pateikė LEA analitikai.

Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad 2018–2022 m. dyzelino suvartojimas transporte sudarė 1600–1680 tūkst. tonų.

Lapkričio 6–13 dienomis benzino litras vidutiniškai kainavo 1,51 euro, vidutinė dyzelino litro kaina siekė 1,52 euro. Degalų kainos šiuo metu Lietuvoje yra iki 18 proc. mažesnės nei prieš metus, o dyzelinis kuras – pigesnis nei Lenkijoje, pastebi LEA.

Latvijoje praėjusią savaitę benzinas pigo 2 centais iki 1,68 euro, dyzelinis kuras – 4 centais iki 1,69 euro, o Estijoje tuo pačiu metu benzinas atpigo 9 centais iki 1,65 euro, litro dyzelino kaina vidutiniškai mažėjo 5 centais iki 1,59 euro.

Lenkijoje benzino kaina didėjo centu iki 1,48 euro, dyzelinis kuras brango 3 centais iki 1,52 euro. Vokietijoje benzinas vidutiniškai pigo 2 centais iki 1,84 euro, dyzelino kaina per savaitę sumažėjo 5 centais iki 1,76 euro.

Spalį didmeninė benzino kaina Lietuvoje sumažėjo 7, o dyzelinis kuras – 10 centų. Lapkričio 1–8 dienomis benzinas Lietuvoje atpigo 4, dyzelinas – 5 centais. 

Sprendimas atidėti OPEC+ susitikimą sukėlė naftos kainų griūtį

Naftą išgaunančių valstybių kartelio OPEC+ trečiadienį popiet paskelbtas sprendimas perkelti jų ministrų susitikimą iš lapkričio 26 dienos į 30-ąją sukėlė pasaulinių naftos kainų kritimą daugiau kaip 4 procentais.

Europos etaloninės „Brent“ naftos barelis atpigo beveik 4 proc. iki 79,2 JAV dolerių, o JAV WTI naftos – daugiau nei 4 proc. iki 74,6 dolerio.

Atidėti susitikimą paskatino Saudo Arabijos ir kai kurių kitų OPEC+ narių nepasitenkinimas naftos gavybos lygiu, skelbia „Trading Economics“.

Pastarosiomis dienomis naftos kainos lėtai augo, skatinamos spekuliacijų apie galimą sprendimą per lapkričio 26-ąją planuotą pasitarimą mažinti pasiūlą. Šie gandai rinkai buvo svarbesni už praėjusią savaitę paskelbtus statistinius duomenis, rodančius lūkesčius gerokai viršijusį JAV naftos atsargų padidėjimą.

Patiko? Pasidalink:

REKLAMA

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.