Nuo Naujųjų metų – griežtesnės bausmės gyventojams: siunčia žinią kiekvienam

Nevengiantiems teršti aplinką teks gerai pagalvoti, ar tikrai nebijo prasikalsti. Seimas sugriežtino bausmes už šį nusižengimą – kelis kartus padidino baudas ir numatė galimybę teršėjus siųsti į belangę.

Seimas praėjusią savaitę priėmė Aplinkos apsaugos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, pagal kurias administracinė atsakomybė juridiniams asmenims grės tuo atveju, kai į aplinką bus išmetama ne daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau kaip 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Viršijus šias ribas kils baudžiamoji atsakomybė.

Seimas taip pat nusprendė griežtinti juridinių asmenų administracinę atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą į aplinką baudas didinant daugiau kaip du kartus.

Nepavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai būtų išmestas nuo 5 iki 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų kiekis (iki šiol – nuo 5 iki 50), juridiniams asmenims užtrauks baudą nuo 3,9 iki 8,4 tūkst. eurų (iki šiol – nuo 1,4 iki 3 tūkst. eurų). Už pakartotinai padarytą nusižengimą grės bauda nuo 4,8 iki 11 tūkst. eurų (iki šiol – nuo 1,7 iki 4 tūkst. eurų).

Pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką, kai būtų išmestas nuo 5 iki 7 kubinių metrų (iki šiol – nuo 5 iki 50) pavojingųjų atliekų kiekis, juridiniams asmenims užtrauks baudą nuo 22 iki 39 tūkst. eurų (iki šiol – nuo 8 iki 14 tūkst. eurų). Už pakartotiną nusižengimą bauda sieks nuo 39 iki 84 tūkst. eurų (iki šiol – nuo 14 iki 30 tūkst. eurų).

Fiziniams asmenims atsakomybę sutarta griežtinti mažinant ribinius išmetamų atliekų kiekius. Iki šiol baudos taikomos išmetus nuo 5 kubinių metrų atliekų, tačiau nebuvo nustatyta viršutinė riba. Dabar nuspręsta nustatyti nepavojingoms atliekoms 15 kubinių metrų, o pavojingoms 7 kubinių metrų viršutinę ribą. Viršijus šią ribą jau kils baudžiamoji atsakomybė.

Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė per pataisų svarstymą Aplinkos apsaugos komitete rugsėjį tvirtino, kad pokyčiai būtini, nes dabartinės baudos neatgraso nuo pažeidimų.

Aplinkos apsaugos departamento Veiklos organizavimo skyriaus vedėja Mantė Ramanauskienė tuomet sakė, kad šiemet 407 šiukšlinimo atvejai nustatyti pradėjus veikti „Tvarkau Lietuvą“ įrankiui, leidžiančiam gyventojams greičiau ir tiksliau pranešti apie pastebėtas šiukšles gamtoje. 

Anot jos, šiemet taip pat gauta 800 pranešimų dėl netinkamo atliekų tvarkymo, nustatyti 236 neteisėti atvejai, konfiskuota 10 transporto priemonių.

Seimas šių metų liepą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, pagal kurias nuo kitų metų pradžios baudžiamoji atsakomybė bus taikoma tais atvejais, kai vykdant neteisėtą veiką į aplinką bus išmetama daugiau kaip 7 kubinių metrų pavojingų atliekų arba daugiau kaip 15 kubinių metrų nepavojingų atliekų.

Pagal naujas nuostatas, už neteisėtą daugiau kaip 15 kubinių nepavojingų atliekų išmetimą į aplinką, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, bus baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų, už neteisėtą daugiau kaip 7 kubinių metrų pavojingų atliekų išmetimą grės bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 4 metų.