Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.
Valstybės kontrolė, neseniai atlikusi slaugos specialistų poreikių užtikrinimo auditą, konstatavo, kad situacija liūdna – Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nežino, nei kiek slaugytojų šalyje trūksta, nei jų pritraukimui yra numačiusi aiškias lėšas.
„Nepasiektas Lietuvos sveikatos strategijoje iškeltas tikslas, kad iki 2020 m. vienam gydytojui tektų du slaugytojai. Pagal slaugytojų skaičių, tenkantį 1 tūkst. gyventojų Lietuva užima 19, o pagal slaugytojų ir gydytojų santykį – 14 vietą tarp Europos Sąjungos šalių.
Nustatyta, kad ministerija poreikio planavimui neturi tikslių ir aktualių duomenų, valstybės lygiu poreikis planuojamas pagal Vyriausybės strateginio analizės centro prognozes, kurios turi trūkumų – jose nėra duomenų apie slaugytojų poreikį pagal kvalifikacijas ir specializacijas, taip pat neįvertinta sveikatos priežiūros įstaigų pertvarka ir regionų skirtumai“, – šios savaitės Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje vardijo Valstybės kontrolės audito grupės vadovė Vita Želvienė.
Pasak jos, SAM taip pat neturi tikslių duomenų apie slaugos specialistų užimtus etatus ir jų trūkumą, kadangi apie jį žino tik pagal pačių gydymo įstaigų pateiktus laisvų darbo vietų skelbimus.
„Nustatėme, kad ministerijos ir savivaldybių duomenys apie slaugytojų trūkumą skiriasi 5, o slaugytojų padėjėjų – 36 kartus. Taip pat nustatėme, kad nepakankamas poreikio planavimas yra ir savivaldybės lygiu – daugiau nei pusė savivaldybių ir ketvirtadalis apklaustų gydymo įstaigų apskritai neplanavo slaugos specialistų poreikio“, – iškalbingus skaičius pateikė auditorė.
Pasigendama ir slaugos specialistų pritraukimo ir išlaikymo priemonių – nėra aišku, kokios lėšos bus tam skiriamos.
„Ministerija planuoja skirti 14 mln. visų sveikatos priežiūros specialistų pritraukimui, tačiau kokia suma bus skirta būtent slaugytojams, informacijos neturi. Audituotu laikotarpiu ministerija pritraukimui ir išlaikymo priemonėms lėšų neskyrė“, – nurodė V. Želvienė.
Ji pažymėjo, kad savivaldybių lygiu slaugos specialistų pritraukimas turėtų būti veiksmingesnis. Audito rezultatai atskleidė, kad tik mažiau nei pusė savivaldybių ir gydymo įstaigų vykdė specialistų pritraukimo priemones, o finansavimą joms skyrė tik 29 proc. savivaldybių ir 11 proc. gydymo įstaigų.
„Dažniausios savivaldybių vykdomos priemonės – kelionės išlaidų kompensavimas, visos studijų kainos apmokėjimas, gydymo įstaigos dažniausiai vykdė kvalifikacijos kėlimo kursų kompensavimo priemonę“, – kalbėjo auditorė.
Nurodoma, kad tobulintinas ir slaugos specialistų rengimo organizavimas.
„Nors kasmet valstybės finansavimas slaugos specialistams rengti didėja, tačiau 19 proc. sumažėjo įstojusiųjų į bakalauro studijas, valstybės finansuojamas vietas, taip pat 15 proc. sumažėjo įstojusiųjų į magistrantūros studijas, todėl nebus parengti reikalingi aukštesnės kvalifikacijos slaugytojai, kurie galėtų perimti tam tikras šeimos gydytojų atsakomybes ir sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį“, – konstatavo Valstybės kontrolės audito grupės vadovė.
Be to, nors baigusiųjų slaugos studijas skaičius didėja apie 26 proc., tačiau, ministerijos pateiktais duomenimis, įsidarbinimas pagal specialybę mažėjo.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos instituto direktorė prof. dr. Natalija Istomina patvirtino, kad nemažai studijas baigusių specialistų pasirenka darbą privačiame sektoriuje.
„Didžiausia problema ta, kad daug kas išeina dirbti į kitas, su sveikata nesusijusias įstaigas arba į grožio industriją, kur atlyginimai yra žymiai geresni. Ir gerai paruošti specialistai dirba verslui, o ne sveikatos priežiūros sistemai“, – sakė ji.
Patys slaugytojai gi konstatuoja, kad pasigenda tiek specialybės įvaizdžio gerinimo, tiek viešinimo priemonių – tik 16 proc. slaugos specialistų mano, kad ši profesija yra patraukli:
„Slaugos specialistų nuomone, viena pagrindinių priežasčių, lemiančių slaugytojų trūkumą, yra didelis darbo krūvis. Šiuo metu yra nustatytas tik rekomenduojamas darbo krūvis ir maksimalus skaičius vienam slaugytojui.
„Nustatėme, kad ministerijos ir savivaldybių duomenys apie slaugytojų trūkumą skiriasi 5, o slaugytojų padėjėjų – 36 kartus“, – sakė V. Želvienė.
Tik 28 proc. apklausų slaugos specialistų mano, kad toks slaugytojų darbo krūvio reglamentavimas yra tinkamas. 38 proc. įstaigų mano, kad slaugo specialistams vis tik turėtų būti nustatytas privalomas darbo krūvis vietoj rekomenduojamo.“
Portalas tv3.kt primena rašęs, kad daugelis slaugytojų yra ant visiško perdegimo ribos, mat dėl specialistų trūkumo priversti dirbti kur kas didesniais krūviais nei 1 etatu.
Tiesa, kartu ji atkreipė dėmesį, kad auditas baigtas išankstiniu tyrimu, o ministerija jau ėmėsi veiksmų situacijai gerinti: „Numatytos pritraukimo ir viešinimo priemones, kurios jau kuriamos, atnaujinamas sveikatos priežiūros specialistų prognozavimo modelis. Šiais metais ministerija pradėjo vykdyti projektą, siekiant identifikuoti funkcijas, kurios galėtų būti perduotos slaugytojoms.“
Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas patikino, kad ministerija jau ėmėsi reaguoti į daugelį išsakytų pastabų. Kartu jis teisinosi, kad pradėjus dirbti pasigedo žmogiškuosius išteklius kuruojančių asmenų ar skyriaus ministerijoje.
„Rimtų sisteminių veiksmų neturėjome net su kuo imtis. Tai nuo praėjusių metų turime veikiantį atskirą skyrių. Stengiamės sistemiškai pažiūrėti į visus sveikatos priežiūros specialistus, esančius sistemoje, sudėlioti planus ir imtis konkrečių priemonių“, – kalbėjo jis.
Viceministras teigė, kad jau dabar dedama daug pastangų pritraukti jaunus žmones rinktis šią specialybę.
„Kvietimai studijuoti slaugą per praėjusius metus buvo matomi ir troleibusuose, autobusuose, televizijoje, kitose žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose.
Norime, kad kuo daugiau jaunuolių rinktųsi šitą specialybę ir stotų tiek į kolegijas, tiek į universitetus. Tai yra vienas pagrindinių kelių, kaip mes galime atliepti tuos trūkumus. Kad ir kokius duomenis žiūrėtume, visi sutariame, kad slaugytojų sistemoje trūksta“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Be to, jis teigė, kad kitąmet, įgyvendinus šakos kolektyvinį susitarimą, darbo užmokestis slaugytojams turėtų kilti – vidutinis darbo užmokestis etatui viršyti 2200 eurų.
„Natūralu, kad tai nesuponuoja, kiekviena slaugytoja Lietuvoj gaus tą kiekį pinigų“, – pridūrė viceministras.
Prognozuojama, kad vidutinis darbo užmokestis viešojoje gydymo įstaigoje dirbantiems slaugytojams vidutinis darbo užmokestis 2024 m. turėtų sudaryti 2 261 eurą prieš mokesčius ir sieks 1,1 šalies vidutinio atlyginimo. Nurodoma, kad tai yra 206 eurais daugiau nei 2023 m. I pusmetį. Gydytojo vidutinis darbo užmokestis tuo metu planuojamas 4 411 eurų prieš mokesčius ir sieks 2,1 šalies vidutinio atlygio. Tai 401 euru daugiau nei buvo 2023 m. I pusmetį.
Seimo narei Orintai Leiputei paklausus, ar turimi duomenys, kur didesnis slaugytojų poreikis – ligoninėse ar poliklinikose, A. Pečkauskas bandė paaiškinti, kur šuo pakastas.
„Girdžiu tai, kad slaugytojai renkasi labiau dirbti pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, nes darbas ligoninėse šiek tiek kitoks, sudėtingesnės. Taip bent girdžiu iš įstaigų vadovų. Tai ar yra duomenys dėl poreikių skirtumų ir kokie dėl to daromi sprendimai?“ – klausė socialdemokratė.
Viceministro aiškinimu, ministerija net negali disponuoti visų gydymo įstaigų etatais, jų pokyčiais ir esamomis laisvomis darbo vietomis.
„Reiktų suprasti, kad SAM nėra nei dalininkas, nei savininkas daugumos gydymo įstaigų. Mūsų sistema yra surėdyta taip, kad pirmo ir antro lygmens ambulatorinės paslaugos ir kai kurios stacionarinės yra deleguotos savivaldybėms, o universiteto ligoninės, su kuriomis ministerija yra dalininkė, yra mūsų pavaldume.
Ir čia, matyt, yra vienas tų pakastų šunų, kodėl duomenys taip neaiškiai „vaikšto“. Nes ką ministerija dabar daro – kreipiamės į visas savivaldybes, visas įstaigas, sakome, kad išreikštų poreikį, kokių darbuotojų reikia, turime portalą, dėkime ten kartu skelbimus ir kartu ieškokime darbuotojų, jei toks trūkumas yra. Deja, tos gydymo įstaigos į mus kreipiasi gana retai, todėl turime tokius keistus skaičius“, – kalbėjo A. Pečkauskas.
Pasak jo, kiek tam tikroje ligoninėje dirba slaugytojų ir kiek jų trūksta, priklauso, kaip vadovas organizuoja darbą.
„Magiško santykio, kiek gydytojų ir kiek slaugytojų ar kiek slaugytojų turi dirbti kažkiek lovų ligoninėje, Lietuvoje neturime, tai dėl to tokia košė šiek tiek ir gaunasi“, – pridūrė viceministras.
SAM atstovas kartu nurodė, kad prognozuojant specialistų poreikį žiūrimą į jų skaičius ir juos siejant su paslaugų skaičiais, pensinio amžiaus slaugytojais, kitais pokyčiais, kiek įstojusių baigia ir pasirenka slaugos studijas:
„Pagal tai galime sakyti, kad už tiek metų mums greičiausiai trūks tiek ir tiek slaugytojų žiūrint sistemiškai, bet kai nusileidžiama į konkrečias gydymo įstaigas, sudėtinga ir nėra tikslo, kad ministerija iki galo tais duomenimis disponuotų.“