Pradžia / Naujienos / Naglis Šulija prakalbo apie visos žiemos prognozę: žiemiškiausi orai – dabar?

Naglis Šulija prakalbo apie visos žiemos prognozę: žiemiškiausi orai – dabar?

2023-12-09

Naglis Šulija prakalbo apie visos žiemos prognozę: žiemiškiausi orai – dabar?

Patiko? Pasidalink:

Orai šiemet nesiliauja stebinti – po rekordiškai ilgos meteorologinės vasaros ir audringo rudens žiema pasirodė visu gražumu: buvo ir pūgų, ir šaltuko, ir šlapdribos. Kokia žiema bus likusiais mėnesiais, tiksliai nustatyti nėra paprasta, bet tam tikras prielaidas galima padaryti remiantis laiko patikrintais metodais. Sinoptikas Naglis Šulija pristato ilgalaikę orų prognozę 2023–2024 metų žiemai.

„Žiema šiemet atėjo kažkaip anksti, neperspėjusi ir be jokio įsibėgėjimo. Susidarė įspūdis, kad rugsėjį buvo dar tikra vasara, o netrukus po Vėlinių prasidėjo ankstyva žiema. Ta žiema tęsiasi ir dabar ir tai yra gera priežastis pasidairyti, koks bus visas šaltasis sezonas“, – teigia N. Šulija.

Ilgalaikę orų prognozę jis pateikia pagal šimtmečius gyvuojančius metodus, kuriuos kadaise aprašė Klaudijus Ptolemėjas (gyveno ~90 – ~ 168 m.e. metais).

„Metodo esmė – laiką dalyti į tarpus nuo Mėnulio Jaunaties iki Pilnaties ir nuo Pilnaties iki Jaunaties ir tam tikru būdu nagrinėti Jaunačių bei Pilnačių horoskopus. Rezultatą sudėjau į lentelę, kurią ir pateikiu“, – paaiškina sinoptikas.

„Bendra išvada – bene žiemiškiausi orai yra dabar, pačioje ankstyvos žiemos pradžioje. Vėliau žiema bus visokia, bet labiau darganota nei išties žiemiška. Vėlgi, į galutinę tiesą pretenduoti nenoriu, todėl kaip ir jūs, pasidėsiu šią lentelę kur nors netoli – kad pavasarį būtų galima aiškiau pasakyti kur buvo pataikyta, o kur – ne“, – apibendrina N. Šulija.

Igalaikė Naglio Šulijos prognozė: kokia bus žiema?

2023.11.27 – 12.13 d. d.  Orai vis dar žiemiški. Šalčio yra, bet nelabai daug. Krituliai – greičiausiai sniegas, jo santykinai nedaug. Vyraus sausi orai. 

2023.12.13 – 12.27 d. d.  Ramūs, komfortiški orai. Nešalta. Krituliai drėgni, kai kada gali būti mišrūs. Greičiausiai orus lems ciklonų pakraščiai.

2023.12.27 – 2024.01.11 d. d.  Prieš tai buvusio periodo tąsa. Orai labai panašūs. 

2024.01.11 – 01.25 d. d.  Atmosfera pradeda judėti. Vėjuota. Vėjas greičiausiai pietinių krypčių, drungnas. Kritulių nedaug, atsižvelgiant į metų laiką – gali būti dulksnos, rūko ir pan. Gali kartotis apledėjimo reiškiniai. 

2024.01.25 – 02.10 d. d.  Daug permainų. Orai saikingai šalti, periodo pradžioje gali būti neramūs, su staigmenomis, vėliau rims. Kritulių nedaug. Apie vasario 5 d. pasikeitimai – vėl dažnos permainos, didelis nepastovumas. 

2024.02.10 – 02.24  Orai bjaurūs ir nemalonūs. Tikriausiai bus daug kritulių, pirmiausia šlapių ir mišrių. Vėjuota, žvarbu. Kitaip tariant, orai „kandūs“. Apie vasario 13 d. permainos – tikėtina, kad prasidės etapas, kai bus dar daugiau kritulių. 

2024. 02.24 – 03.10  Atodrėkis. Visgi tam atodrėkiui įsibėgėti sunku, tikrasis atsivertimas į šiltąją pusę įvyks vasario/kovo mėnesių sandūroje. Gamtoje bus daug drėgmės. 

2024.03.10 – 03.25  Šlapia, bjauru, kaulus gelianti dargana. Oro temperatūra nėra žema, aplink daug drėgmės. 

2024.03.25 – 04.08  Vėjuota. Tikėtina, kad vyraus nestiprus įvairių pietinių krypčių vėjas. 

2024.04.08 – 04.24  Vėl šlapia, atšiauru ir bjauru. Pačioje laikotarpio pradžioje tendencija į žvarbėjimą. Po 04.11 tendencija keičiasi: šilumos vis daugiau. Po truputį. 

2024.04.24 – 05.08  Sausa ir vėsu. Pavasaris neskuba. 

2023.05.08 – 05.23 Ramus patogus pavasaris. Šilta. Panašu, kad galima sėti ir sodinti viską, ką reikia. Atrodo, tai gana ankstyva vasaros pradžia.

Prof. Arūnas Bukantis įspėjo dėl pavojingų reiškinių žiemą

Nors gruodžio 1 d. prasidėjo kalendorinė žiema, gamtoje ji pasirodė kur kas anksčiau. Apie tai, ko sulauksime šį mėnesį ir kokios galime tikėtis likusios žiemos, papasakojo klimatologas prof. dr. Arūnas Bukantis.

„Pirmoje gruodžio pusėje numatomi gana šalti orai. Prognozuojama neigiama temperatūros anomalija bus 1–2 laipsniais žemesnė už daugiametį vidurkį. Tai reiškia, ir dienomis, ir naktimis oro temperatūra bus neigiama. Naktimis kartais paspaus šaltukas net iki 10–11 laipsnių. Galime sakyti, kad turėsime šaltą gruodžio pradžią“, – sako A. Bukantis.

Pamažu galima numatyti, kokia turėtų būti likusi žiema. Tiesa, ilgalaikės prognozės sudaromo remiantis bendrosios atmosferos cirkuliacijos ir vandenyno cirkuliacijos modeliais, todėl yra abstrakčios ir ne visuomet pasitvirtina.

Vis dėlto, remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, gruodžio antra pusė gali būti šiltesnė.

„Temperatūra, tikėtina, bus aukštesnė nei pirmoje gruodžio pusėje. Didžiojoje Lietuvos dalyje ji gali tapti teigiama. Sausis ir vasaris prognozuojami maždaug 1–2 laipsniai šiltesni už daugiametį vidurkį. Kritulių turėtų iškristi apie normą – 40–50 mm per mėnesį“, – komentuoja klimatologas.

Žiema taip pat pasižymi dideliu pavojingų reiškinių skaičiumi. Anot A. Bukančio, jų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, bet galima pastebėti tam tikrų pokyčių dėl klimatos kaitos.

„Pastaraisiais metais pastebėjome, kad ir upių vandens lygis pakyla būtent gruodžio mėnesį. Kitaip tariant, pavasariniai potvyniai tapo kalėdiniais potvyniais. Tai susiję su dažnu lietaus pavidalo kritulių iškritimu ir sniego nutirpimu viduržiemį, t. y. gruodžio pabaigoje, sausio mėnesį.   

Kalbant apie audras, ciklonų veikla yra labai aktyvi. Gilių ciklonų pasitaiko visais žiemos mėnesiais, dėl to šis laikotarpis būna audringas ir neramus“, – teigia A. Bukantis.

Žiema sutrumpėjo puse mėnesio

Dėl klimatos kaitos Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, keičiasi sezonai. Ryškiausi pasikeitimai matomi žiemos metu – pastebima, kad ilgų ar labai atšiaurių žiemų pasitaiko vis rečiau.

„Apskaičiuota, kad per pastaruosius 60 metų vidutinė žiemos temperatūra pakilo 2–2,5 laipsnio. Daugiausiai atšilo sausio ir vasario mėnesiai, taip pat kovas. 

Prie šios tendencijos galima pridėti ir vasaros mėnesius. Jų temperatūra kyla šiek tiek mažiau, apie 0,8–1 laipsnį liepos–rugpjūčio mėnesiais. 

Kada skaičiuojame vadinamąją klimatinę žiemos trukmę, atsižvelgiame, kada vidutinė paros temperatūra yra žemesnė negu nulis. Lietuvoje šis laikotarpis sumažėjo 15–16 dienų ir būtent kovo mėnesio sąskaita, nes dabar temperatūra aukščiau nulio pakyla dviem savaitėmis anksčiau nei praėjusios amžiaus 7–9 dešimtmetyje“, – pažymi klimatologas.

Pasak prof. A. Bukančio, 2–2,5 laipsnio vidutinės temperatūros pakilimas yra labai didelis pokytis. Todėl dabar mūsų klimatas, lyginant su tokiu, koks buvo prieš kelis dešimtmečius, darosi panašus į Centrinės Europos klimatą.

„Mūsų klimato sąlygos tapo panašios į Pietų Lenkijos, Čekijos klimato sąlygas, kurios ten buvo prieš 30 metų. Taigi su pavėlavimu keliamės į pietus. Be abejo, klimatas šyla visoje Europoje“, – paaiškina A. Bukantis.

www.tv3.lt

Patiko? Pasidalink:

REKLAMA

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.