Gamtos ženklus stebintis lietuvis jau žino Kalėdų orus: atskleidė visiems

Lapkričio 11-ąją vyksta paskutinė rudens šventė – šv. Martyno diena. Ji lietuvių liaudies gyvenime buvo itin reikšminga. Jos metu gyventojai galėdavo prognozuoti, kokių orų galima laukti per šv. Kalėdas. Apie šių metų spėjamus Kalėdų orus bei reikšmingas datas kitų metų orų spėjimui papasakojo etnologas Libertas Klimka.

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl ši šventė ypatinga – orų prognozavimas. Šiuo laikotarpiu lietuviai galėdavo nuspėti, kokių orų švenčių metu galima laukti.

Atskleidė Kalėdų orus

L. Klimka atskleidė, kad lietuviai orus spėdavo pagal patarlę. Ja sakoma, kad jeigu žąsis per šv. Martyno dieną ant vandens – tai per šv. Kalėdas bus ant ledo. O jeigu žąsis per šventę ant ledo – tai per šv. Kalėdas bus ant vandens.

„Per šią šv. Martyno dieną orai buvo šilti, tad per Kalėdas bus pasnigę arba šaltukas gnaibys ausis“, – šių švenčių prognozėmis dalijosi etnologas. Jis teigia, kad praeitais metais šv. Martyno dienos spėjimai pasitvirtino.

Reikšminga ne tik orais

Šv. Martyno šventė lietuviams reiškė atskaitos tašką tarp rudens pabaigos ir priešžiemio laikotarpio. Priešžiemis trukdavo iki advento ir pasižymėdavo šlapdriba, nemaloniais ir žvarbiais orais.

Ši šventė taip pat buvo ganiavos užbaigimo metas. „Patarlė sako, kad jeigu šv. Jurgis vartus atidaro, tai šv. Martynas juos uždaro“, – įžvalgomis dalijosi L. Klimka. Tai buvo svarbi kaimo žmonių gyvenimo ciklo dalis. Jos metu jau reikėjo būti pasiruošus pašaro gyvuliams žiemai.

Taip pat jos metu buvo dėkojama amatininkams bei jiems atiduodamas uždarbis. Kalviai, malūnininkai, skerdžiai ir kiti amatais užsiimantys žmonėms būdavo atlyginama derliumi.

Švente džiaugdavosi ir piemenėliai. Nuo šios dienos jiems prasidėdavo mokslo metai. „Su tuo susiję ir piemenų žaidimai, kurie šaukia sniegą, kad greičiau pasnigtų“, – atskleidė etnologas.

Bandoma atspėti kitų metų orus

Norintiems sužinoti ateinančių metų prognozes L. Klimka davė patarimą – stebėti dar dvi dienas. Jos pranašauja derlių bei orus.

Viena iš reikšmingų datų – šv. Andriejaus diena. Ji minima lapkričio 30-ąją ir nuo šios dienos prasideda advento, susikaupimo laikotarpis. „Reiktų atkreipti dėmesį ar advento metu šerkšnas dažnai būna ant medžių, ar gruodis pasitaiko šiltas ar šaltas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.

O štai gruodžio 13-ąją, šv. Liucijos dieną, buvo prognozuojami visų ateinančių metų orai. L. Klimka aiškino, kad nuo šios dienos lieka dvylika dienų iki šv. Kalėdų. Jos reikšmingos, nes kiekvieną iš dienų reiškia ateinančių metų mėnesį.

„Tada reikia žiūrėti ar tą dieną iki pietų būna apsiniaukę, lyja ar sninga. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, koks oras po pietų. Tai simbolizuodavo pirmąją ir antrąją mėnesio pusę“, – nurodė etnologas.