Nenumaldomai artėja dienos, kai daugybė lietuvių trauks lankyti artimųjų kapų. Kaip ir einant į bet kokią kitą vietą, kapinėse reikėtų laikytis tam tikrų etiketo taisyklių – peržengus jas gali tekti raudonuoti iš gėdos prieš aplinkinius ir pačius save.
Kapinės – mirusiųjų amžinojo poilsio vieta, tad čia reikėtų laikytis rimties. Naujienų portalui tv3.lt „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė Eglė Balčiūnienė pasakojo, kokių etiketo taisyklių laikytis lankant kapines ir ko jose šiukštu nedaryti.
Pasiteiravus, ar svarbu, kokių spalvų drabužius rinksimės lankydami artimųjų kapus, pašnekovė pažymi: spalva nėra svarbi, tačiau visada pasirūpinkite patogia, praktiška, šilta apranga, atsižvelgiant į vyraujančias orų sąlygas.
Susiruošus vykti į kapinaites, E. Balčiūnienė pataria įsiminti tris pagrindinius kapinių lankymo etiketo punktus. Pirmiausia, anot specialistės, pabrėžiama tai, kad esant galimybei po kapines reikėtų vaikščioti pėstute.
„Ypač prieš šventes tenka stebėti didelius automobilių srautus, jų keliamą triukšmą, užgrūstas vietas prie pat kapų, kartais net trukdymą praeiti lankytojams“, – pastebi E. Balčiūnienė.
Antra itin svarbi taisyklė, kurios nederėtų pamiršti – tinkamas elgesys kapinėse. Kraštovaizdžio specialistė aiškina: reikia laikytis tai vietai priimtinos rimties, elgtis tinkamai. Ji pateikė keletą pavyzdžių, koks elgesys kapinėse yra nepriimtinas:
Išties, kone daugiausiai diskusijų kelia klausimas, ar galima lipti ant svetimos kapavietės. E. Balčiūnienė pabrėžia, kad to daryti nerekomenduojama.
Pirmiausia, tai nepagarbu, neetiška palaidotų asmenų atžvilgiu, kita vertus, tai gali būti nesaugu ir pačiam lipančiajam – galite paslysti, užkliūti, susižeisti.
„Dar yra senų kapinių ar kapų dalių, kuriose kapas tiesiog suglaustas su kitu kapu be jokio tarpelio tarp jų.
Esant galimybei, rekomenduojama apsižvalgyti ir paieškoti tolėliau esančio praėjimo, bet jeigu jo nėra, pereiti galima, tik tą būtina daryti labai atsargiai – pavalyti praėjus, nelaužyti augalų, nepadaryti kitos žalos ar netvarkos“, – aiškino specialistė.
Be to, reikėtų išlaikyti rimtį ir bendraujant su artimaisiais, nespręsti konfliktų garsiai ir ūmiai, trikdant aplinkinių ramybę. Ir apkalboms kapinės – ne vieta, tad neapkalbėkite palaidotų asmenų ar jų artimųjų, kapo sutvarkymo ar praeivių išvaizdos.
Siekiant nesudrumsti rimties, pagarbu maksimaliai sumažinti arba visiškai išjungti telefonų skambėjimo garsą. Esant reikalui atsiliepti, E. Balčiūnienė primena kalbėti trumpai, ramiai ir tyliai.
Trečioji pagrindinė kapinių lankymo etiketo taisyklė – tvarkos palaikymas. Skolinantis kapinių inventorių, juo pasinaudoję nepamirškite padėti jo atgal, iš kur paėmėte. Itin svarbus punktas – nemesti šiukšlių ne tam skirtose vietose.
„Jeigu tvarkydamiesi apkuitėte bendrus takus ar kitą kapą, būtų etiška nušluoti, sutvarkyti“, – priduria pašnekovė.
Pasiteiravus, ką dar vertėtų prisiminti artėjant kapinaičių lankymui, E. Balčiūnienė primena, kad svarbu išlaikyti saiką, ieškoti tvaresnių kapų puošybos sprendimų:
„Puošti kapavietę rekomenduojama saikingai, simboliškai, tik tiek, kiek būtina. Esant galimybei, vertėtų rinktis natūralias, suyrančias medžiagas, degti kokybiškas, ilgai degančias žvakes, jų įdėklus.
Geriau lai visko būna mažiau, bet estetiškiau, kokybiškiau, su meile. Svarbiausia, mano supratimu, šią dieną yra higieninė kapavietės švara, tvarka, simbolinė ugnelė, artimojo prisiminimas ir rimties laikymasis.“
Tačiau prabėgus Visų šventųjų dienai ir Vėlinėms nedera pamiršti tolimesnės kapo priežiūros ar palikti visus puošybos elementus itin ilgam laikui.
„Iš pagarbos bendrai gamtai, tai aplinkai, po šventės reikėtų nurinkti gėles, žvakes, kitas gamtos šiukšles, kad jų po kapinių teritoriją neišnešiotų paukščiai, neišpustytų vėjas ir panašiai.
Surinktas šiukšles rekomenduojama rūšiuoti, jeigu tam yra paruoštos sąlygos“, – primena „Memorus“ kraštovaizdžio specialistė E. Balčiūnienė.