Šiaulių „kanibalėms“ esant laisvėje, aukos mama vos sulaiko ašaras: „Aš pasiduodu“

2011-ųjų vasarą Lietuvą sukrėtė protu nesuvokiamas nusikaltimas, kurio auka tapo 17-metė šiaulietė Neda Račkauskaitė. Bendramokslę makabriškai nužudžiusias dvi 18-metes visuomenė praminė „kanibalėmis“, o teismas paskyrė 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šiandien abi žudikės jau laisvėje, o aukos mama Dalia sulaukė sunkiai suvokiamų tarnybų pasiūlymų.

Įspėjame, kad šio nusikaltimo detalės gali paveikti jautresnius skaitytojus. Prieš 12 metų 18-metės Viktorija Lietuvninkaitė ir Viktorija Vaitiekaitytė nužudė savo bendramokslę Nedą Račkauskaitę, o jos kūną supjaustė ir išmetė įvairiose vietose – dalių rasta net vienos žudikės šaldytuve.

Nors abi merginos buvo nuteistos kalėti 20 metų, eiliniai piliečiai ir Nedos artimieji šiandien nesijaučia saugūs. Esą už gerą elgesį nuteistosios perkeltos į pusiaukėlės namus, o viena jų dirba populiarioje Panevėžio parduotuvėje.

Po sprendimo suteikti Šiaulių „kanibalėms“ malonę, 12 metų skausme gyvenantys Nedos tėvai iš Lietuvos kalėjimų tarnybos sulaukė sunkiai protu suvokiamo laiško. Jame buvo pateikti 8 punktai, ko artimieji galėtų prašyti, siekdami apsisaugoti. Tarp jų – šaunamojo ginklo išdavimas, tapatybės pakeitimas ir net plastinė operacija.

Žiauriai nužudytos merginos mama Dalia sulaukė ne vieno „kanibalių“ tėvų laiško, kuriame prašoma atleisti laisvėje esančioms žudikėms, tačiau moteris įsitikinusi – šio skausmo ji niekada nepaleis.

„Ką tai reiškia „atleisti žudikėms“? Aš galiu atleisti, kai iš manęs pavagia piniginę ir paskui: „atsiprašau, neturėjau už ką pavalgyti, grąžinu“ – tai aš tau atleidžiu. Mano žodyne nėra tokio žodžio, kas liečia jas. <…>

Aš noriu atsiriboti. Kaip dainavo „2 Donatai“ – tas amžiną atilsį Donatas – aš pasiduodu, aš nebenoriu jausti to skausmo. Aš nebenoriu“, – ašarų nesulaikė Dalia.