Siaubinga kaunietės lemtis: nėščia 18-metė pabėgo iš namų

Nuo vaikystės cerebriniu paralyžiumi serganti Agnė Petrauskienė – pavyzdys, kad nepagydoma liga nesustabdo gyvenimo. Jos gyvenime buvo visko, tačiau galiausiai viskas susiklostė taip, kaip turėjo – gražią šeimą sukūrusi moteris ne tik džiaugiasi kiekviena diena, bet ir savo kūryba džiugina kitus.

Muiliukus ir muilo gėlių puokštes kurianti Agnė šypteli, kad nors nuo pat vaikystės gyvena su liga, ji niekada jos nestabdė.

„Kasdienybė mano kaip ir visų, tik gal kiek sunkiau vieni ar kiti darbai. Bet nėra to, ko negalėčiau“, – tvirtai sako ji.

Nors aplinkiniai, pažvelgę į ją, reaguoja įvairiai – vieni pasidžiaugia, kad nesėdi rankų sudėjusi ir semia gyvenimą pilnomis saujomis, tačiau tenka susidurti ir su kreivais žvilgsniais.

„Kiti gal gailisi ir nesupranta, kaip tokie žmonės dar ir vaikų turi“, – priduria.

Sužinojusi apie nėštumą pabėgo iš namų

A. Petrauskienė – trijų vaikų mama, mažiausiajam šeimos nariui vos 10 mėnesių. Kaip pati sako, vaikai yra didžiausias jos turtas, dėl jų galėtų padaryti viską:

„Nepasiduoti man leidžia tik mano vaikai, dėl jų aš gyvenu. Man nieko svarbiau nėra ir nebus, dėl jų galiu daug ką.“

Galbūt dėl to, kad pačios vaikystė ir paauglystė nebuvo it iš pasakos. Kai Agnei buvo vos 11 metų, mirė brangiausias žmogus – jos mama.

Po skaudžios netekties jai teko kraustytis gyventi su tėčiu, su kuriuo tarpusavio ryšio kone neturėjo, nes matydavosi retai.

„Mamos netekimas turbūt man didžiausia trauma gyvenime, buvo labai sunku, pasaulis griuvo tuo metu.

Ryšys su tėčiu niekada nebuvo artimas, jis manęs nelankė, aš jį matydavau tik kaime savaitgaliais, kai svečiuodavausi pas jo mamą, mano močiutę.

Po mamos netekties buvo labai sunku, reikėjo eiti gyventi su tėčiu, kurio nelabai pažįstu, gyventi su pamote“, – prisimena moteris.

Paklausta, kaip gyvenimas klostėsi toliau, pašnekovė sako: „Buvo visko“. Iki pilnametystės ji gyveno su tėčiu ir pamote, tačiau vos sulaukusi 18 metų pradėjo savarankišką gyvenimą:

„Savarankiškai gyventi privertė neplanuotas nėštumas, draugas paliko nėščią. Labai bijojau tėvo reakcijos, todėl bėgau pas susirašinėjimo draugą. Nebuvo kito kelio.“

Neradusi darbo, rado širdžiai mielą veiklą

Taip gyvenimo vėjai atnešė į Kauną. Agnė atvira – svetimame mieste buvo sunku, reikėjo priprasti prie pasikeitusios aplinkos ir gyvenimo sąlygų, bet priduria, kad viskas įmanoma.

Šiandien, kaip sako pati, pirmųjų dviejų vaikų tėvai lyg ir yra, lyg ir ne, tačiau galiausiai viskas susidėliojo į vietas: ji sukūrė gražius ir darnius santykius, sulaukė šeimos pagausėjimo.

Visą gyvenimą neleidusi ligai jos sustabdyti, moteris susidūrė su karčia realybe – dėl negalios nepavyko rasti darbo. Tačiau ir tai netapo priežastimi nuleisti rankų, pati ėmė ir susikūrė sau darbo vietą.

Pragyvenimo šaltiniu Agnei tapo mylima veikla. Kartą ji pamatė kito žmogaus pagamintus muilus ir pati jais susidomėjo.

Susidomėjimas buvo toks stiprus, kad pati pasinėrė į paieškas, ko reikia jų gamybai, kaip jį gaminti. Muilo ir muilo gėlių puokščių gamyba moteris užsiima jau ne vienerius metus.

„Tik nėštumo gale buvau sustojusi, iki kol kūdikiui suėjo pusė metų. Tada vėl po truputį pradėjau, nes, būdavo, klausdavo klientai, gal jau gaminu“, – nusijuokia ji.

Prie gamybos prisideda ir vaikai

Muilo gamybos procesas reikalauja kruopštaus rankų prisilietimo – pirmiausia svarbu žinoti, kokios formos muilą norima gaminti, vėliau paruošiama bazė.

Bazę supylus į formeles prasideda magija: pridedami norimi kvapai ir reikiamos spalvos. Galiausiai laukia paskutinioji užduotis – pakavimas, kurį ji atlieka ne viena.

„Vaikai padeda sudėti į maišelius, dukra labai padeda daryti puokštes. Be jos puokštes man sunkoka būtų gaminti“, – vaikų pagalba pasidžiaugia kaunietė.

Savo kūriniais Agnė prekiauja socialiniuose tinkluose, savo puslapyje „Agniuko muilas ir gėlės“, tačiau pastebi – žinia apie jos muiliukus iš įsigijusiųjų keliauja iš lūpų į lūpas, tad taip jos kūrybą atranda vis daugiau žmonių.

Dabar artėja pats darbymetis – Kalėdos. Šiuo laikotarpiu užsakymų skaičius išauga, kaip ir prieš Mamos dieną. Gaminius moteris siunčia paštu bei paštomatais, kartais pirkėjai užsuka ir į namus, atsiimti užsakymo tiesiai iš jos rankų.

Moteris pasidžiaugia, kad sulaukia daugybės gražių žodžių ir padėkų, didžiausias įvertinimas, kai žmonės sugrįžta vėl ir vėl.

Pagalbos kontaktai:

VšĮ Krizinio nėštumo centras

Darbo laikas: I-V nuo 9 iki 17 val.

Kontaktai: Tel. 8 603 57912, el. pastas [email protected]

Nemokama pagalba teikiama gyvai, telefonu, internetu.

Priklausomai nuo pagalbos poreikio, pagalbą teikia šie specialistai: psichologai, teisininkai, socialiniai darbuotojai, ginekologai, dulos, žindymo specialistės.

Pagalba galima visoje Lietuvoje.

www.krizinionestumocentras.lt