Pirmą kartą viešai prabilo tarnybų paimto vaiko motina: mano sūnus nėra daiktas

Viešojoje erdvėje pirmadienį ėmė plisti vaizdo įrašas, kuriame matoma, kaip vaiko teisių apsaugos darbuotojai iš mamos paima vaiką.

Filmuotoje medžiagoje matyti, kad vaikas yra tiesiog plėšiamas iš mamos rankų, verkia ir rėkia „ne“, „mamyte“, „gelbėkit“, „paleiskit“.

Darbuotojai vaiką ramina, sako, kad „mamytė niekur nedingo“, o išsigandusi mama prašo pareigūnų ir vaiko teisių apsaugos darbuotojų nepaimti berniuko, teigia, kad anksčiau sūnus jos nematė metus laiko.

Tarnybos vaiką vis dėlto paima, o šiuo įrašu šeštadienį pasidalino pati vaiko mama Edita Bandonytė-Nedzin. Netrukus, įrašas patraukė daugybės socialinių tinklų vartotojų dėmesį, daugelis negailėjo piktų žodžių tarnybų atstovams.

Savo versiją dėl vaiko atėmimo iš motinos namų suskubo paskelbti ir vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Ji skelbia, kad su šeima jau kurį laiką dirbo specialistai, paimtą berniuką auginanti šeima skyrėsi, dėl vaiko gyvenimo vietos buvo priimtas teismo sprendimas.

Tarnyba teigia, kad moteris nesilaikė sprendimo, slapstėsi nuo vaiko teisių specialistų, galimai kilo grėsmė vaiko saugumui, todėl nuspręsta jį perkelti į neutralią, saugią aplinką.

Į šią sukrečiančią istoriją sureagavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Jis sukritikavo vaiko teisių apsaugos tarnybų darbą, paragino atsakingas institucijas kuo greičiau pateikti situacijos vertinimą.

Į šią kritiką atsakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. Ji teigė nusivylusi prezidento viešai išsakyta kritika vaiko teisių apsaugos tarnyboms, sako, kad komentarai yra „oportunizmas“.

Savo ruožtu G. Nausėdos patarėjas Frederikas Jansonas tikina, kad tai konservatorė užsiima politikavimu, vietoje rūpesčio mažamečių gerove, aukščiau visko iškelia „biurokratines taisykles“.

Po kritikos strėlių, vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba paskelbė, kad sistemą reikia tobulinti, jau dabar neva imtasi priemonių, siekiant išvengti panašių situacijų ateityje.

O skandalą visoje šalyje sukėlusį vaizdo įrašo socialiniuose tinkluose patalpinusi atimto vaiko motina, kurį laiką vengusi tokio milžiniško dėmesio, dabar ryžosi pateikti savo įvykių versiją ir atskleisti, ką šiuo metu išgyvena.

Vaiko mama nesitikėjo, kad vaizdo įrašas greitai pasklis visoje Lietuvoje

Skandalą Lietuvoje ir masinį pasipiktinimą vaiko teisių tarnybos specialistų darbu sukėlusi istorija vyko ne šiomis dienomis.

Kai kurie šaltiniai viešojoje erdvėje teigia, jog vaizdo įrašas darytas šių metų rugsėjį Palangoje, o kiti tvirtina, jog tai – net metų senumo įvykiai. Diskutuota ir apie tai, kokios yra šalutinės šios istorijos aplinkybės, kas nutiko buvusių sutuoktinių šeimoje.

Dabar į šias viešas diskusijas sureagavo pati paimto berniuko mama, pedagogė E. Bandonytė-Nedzin. Moteris ryžosi viešai papasakoti, kodėl į savo asmeninę feisbuko paskyrą šeštadienį įdėjo vaizdo įrašą ir kaip ji jau kuris laikas ieško teisybės bei bando susigrąžinti sūnų.

Laidoje „Pulsas“ moteris pasakoja, kad šį vaizdo įrašą įkėlė, nes norėjo pasidalinti tuo su artimiausiais žmonėmis, draugais, kuriems kildavo klausimai dėl sūnaus ir dėl to, kur moteris buvo dingusi. Jos teigimu, įrašas buvo skirtas tik artimai jos aplinkai ir niekuomet nemanė, kad jį išvys bene visa Lietuva^[1].

Kalbėdama apie įvykius, užfiksuotus vaizdo įraše, E. Bandonytė-Nedzin pasakoja, kad vaiko teisių institucija yra ta institucija, kuri formuoja teisėjų nuomonę, teikia dokumentus, teisėjai priima sprendimus pagal tarnybos pasiūlymus. Tačiau moteris abejoja institucijos sprendimais šioje istorijoje.

„Šiuo atveju aš nepavadinčiau, kad mano aplinka buvo kažkokia nesaugi aplinka. Aš tikrai tam nepritariu. Aš tikrai nepritariu tokiam savo sūnaus atėmimui“, – teigia moteris.

Ji taip pat paneigia gandus, kad jos paviešintas įrašas yra darytas seniai. Pasak jos, įrašas padarytas šių metų rugsėjo 21 d., o jos sūnus buvo atimtas sutuoktinio prašymu, jam kreipusis į pareigūnus ir vaiko teises.

Sukrėsta mama prašo įsiklausyti į vaiko nuomonę ir balsą

Iš namų itin žiauriai tarnyboms išplėšus jos sūnų, moteris neslepia nusivylimo institucijų darbu.

„Žinau, kad man padėti žmonės paprasti negalės, bet gal tiesiog žmonės, kurie sėdi aukštuose postuose mane išgirs, gal bus priimti kažkokie sprendimai, gal aš galiu būti gyva patirtis, gal taip įvardinčiau, ar žmogus, kuris gali prisidėti, nes man tikrai labai liūdna, kada į žmogų žvelgiama kaip į daiktą. Mano sūnus nėra daiktas. Negalima jo ateiti, paimti, perkelti. Reikia jį girdėti, išgirsti ko jis prašo. Juk vistiek, jeigu dirbti vaiko teisių institucijoje, su vaikais, kažkiek reikėtų girdėti ko jie prašo“, – kalba ji.

Moteris teigia, kad ji pateikė visus reikiamus dokumentus: tiek teisės psichologo išvadą, ką patiria vaikas aplinkoje, kurioje gyvena ilgą laiką, tiek ir dokumentus, dėl kurių buvo kreiptasi į medikus. Vis dėlto, niekas į pagalbos prašymus neatsižvelgė, neklausė, kodėl vaikas nenori grįžti pas tėvą.

Paimto berniuko mama sako, kad anksčiau, antstolio veiksmai dėl brutalaus vaiko atėmimo buvo sustabdyti, bet teisėjas leido pačioms vaiko teisėms nuspręsti kaip elgtis. Taigi, institucijos galėjo pasielgti ir kitaip.

Moteris taip pat pažymi, kad jos sprendimas šią istoriją išviešinti ir apie problemas kalbėti viešai, nėra kažkoks savanaudiškas siekis gauti naudos sau.

„Aš esu tik mama ir pirmiausia, kaip minėjau jau, man mano vaikas yra visas gyvenimas. Aš myliu savo sūnų. Mano tikslas čia tikrai nėra, sutapimas, rinkiminė kažkokia programa ar dar kažkas. Aš tiesiog išgyvenau, ką išgyvenau ir nenorėčiau net daugiau komentuoti tokių dalykų“, – tikina moteris.

E. Bandonytė-Nedzin, į situaciją žvelgia ne tik kaip nukentėjusi mama, bet ir kaip pedagogė, anksčiau dirbusi katalikiškoje gimnazijoje. Ji teigia, kad į vaikus reikia sudėti tik pačius gražiausius dalykus, kad paauglystėje nereikėtų kovoti su pasekmėmis. Jos teigimu, jeigu kiekvienas specialistas būtų žmogiškesnis, vėliau galbūt nereikėtų valstybės resursų bei įvairių prevencinių priemonių.

„Aš tikrai esu priešiškai nusiteikusi prieš tokį poelgį, kaip buvo pasielgta su mano sūnumi, bet aš tikrai žinau kad esu tokia ne viena. Jeigu jūs atliktumėte socialinį tyrimą ir jums galėtų skambinti visos motinos, kurios išgyveno kažką panašaus kaip ir aš, aš manau, kad tai tikrai būtų dar vienas naujas centras, bet nežinau ar tai neštų naudos“, – apie problemos mastą kalba mama.

Ji pažymi ir tai, kad iki pat 2021 m. jos istorijoje nebuvo jokių pažeidimų, nusižengimų, net kelių eismo taisyklių baudos, tad dabartinio viešumo tikslas yra tiesiog iškelti klausimą, prašyti pagalbos.

„Aš sakau, prašau pagalbos. Darykim kažką, tiesiog dėl tų pokyčių. Aš viena tikrai žinau, kad aš niekas. Aš prašiau pagalbos, tikrai pas aukšto rango žmones ir jie sako, kad taip, visi žinom, kad gal vienykimės ir kažką vieną kartą darykim“, – teigia ji.

Viliasi, kad su sūnumi galės švęsti bent Kalėdas

E. Bandonytė-Nedzin atskleidžia, kad vaikas šiuo metu yra su biologiniu tėvu. Informacija apie berniuką jai yra teikiama, bet ji yra pagražinta.

Motinos teigimu, tikrąją situaciją turėtų atskleisti kvalifikuoti medikai, bet pas medikus Santaros klinikose stacionariam vaiko tyrimui jis dar nebuvo pristatytas.

Moteris nėra tikra, ar net per šventes galės pasimatyti su savo vaiku. Jos teigimu, tada, kai motina prašosi kuo daugiau pagalbos, tuo būna didesnė atvirkštinė reakcija. Vis dėlto, ji viliasi, kad šį kartą viskas bus kitaip.

„Aš labai tikiuosi ir labai noriu, kad mano sūnus grįžtų pas mane, aš esu parašiusi prašymus ir labai prašau. Aš nenoriu konflikto, aš nenoriu jau daugiau leisti vaiko lėšų, kurias geriau galėčiau leisti vaikui, advokatams. Todėl aš prašau, aš teigiu, kad norėčiau šventes leisti su vaiku. Prašau sprendimo, kad motina ir sūnus galėtų būti kartu“, – teigia paimto vaiko mama.

Moteris tikisi, kad galiausiai, ši istorija išsispręs taip, kad bus priimami tinkami sprendimai. Ji teigia, kad norėtų taikiai bendradarbiauti su biologiniu vaiko tėvu, nenori konfliktų, tačiau nieko negali pakeisti, nes negauna atgalinio ryšio iš vaiko tėvo, o pats vaikas yra prievarta atimtas iš motinos.