Pradžia / Gyvenimas / Pensijos Estijoje – gerokai didesnės nei Lietuvoje: tik mūsų pensininkams nepatiktų 1 dalykas

Pensijos Estijoje – gerokai didesnės nei Lietuvoje: tik mūsų pensininkams nepatiktų 1 dalykas

2023-11-26

Pensijos Estijoje – gerokai didesnės nei Lietuvoje: tik mūsų pensininkams nepatiktų 1 dalykas

Patiko? Pasidalink:

Vidutinė senatvės pensija Estijoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo 18,7 proc. didesnė nei prieš metus – 711 eurų per mėnesį, pranešė Estijos statistikos departamentas.

Vidutinė mėnesio pensija, įskaitant išmokas dėl neįgalumo ir panašias, išaugo 18,3 proc. iki 702 eurų. Per metų ketvirtį (trečiąjį šių metų, palyginti su antruoju) abu rodikliai nežymiai sumenko.

Pensijos Estijoje nuo 2008-ųjų kasmet indeksuojamos nuo balandžio mėnesio, įvertinus infliaciją bei privalomojo socialinio draudimo mokesčio įplaukų dinamiką per metus. Primename, kad šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija yra 538,8 euro.

Tiems, kas turi būtinąjį pensijų stažą, mokama 574,1 euro vidutinė pensija, o kas neturi – 342,7 euro.

Esminis skirtumas tarp lietuviškų ir estiškų pensijų yra jų apmokestinimas. Estijoje, kaip ir daugumoje kitų ES valstybių, gyventojų pajamų mokestis taikomas tai pensijų daliai, kuri viršija neapmokestinamąjį dydį.

Paprastai neapmokestinama ta estiškos pensijos dalis, kuri neviršija 8448 eurų per metus arba 704 eurų per mėnesį. Didesnės sumos apmokestinamos 20 proc. pajamų mokesčiu. Pvz., jeigu lietuvio pensija yra 800 eurų, tai jis tokią ir gaus. O estas iš tokios priskaičiuotos pensijos į rankas po mokesčių gaus 780,8 euro.

Didžiausios ir mažiausios pensijos savivaldybėse

Šiuo metu trys didžiausios senatvės pensijos Lietuvoje viršija vidutinį darbo užmokestį ir yra atitinkamai 2476 eurai, 2366 eurai ir 2354 eurai. „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič paaiškino, kad visų šių pensijų gavėjai dirbo ilgiau nei sulaukė 80 metų, o jų darbo stažas viršija 60 metų.

„Darbo pajamos buvo aukštesnės nei vidutinės, tad šie žmonės sukaupė taip pat daug apskaitos vienetų“, – aiškino patarėja. Anot jos, visi šie gavėjai pasinaudojo pensijos atidėjimo galimybe.

„Jei žmogus sulaukia senatvės pensijos amžiaus, tačiau pateikia prašymą atidėti pensijos skyrimą, už kiekvienus atidėjimo metus pensija padidėja 8 procentais. Šie gavėjai buvo pateikę prašymus atidėti pensijos skyrimą 4 arba 5 metams, tad jų pensijos padidėjo nuo 32 iki 40 proc.“ – informavo M. Kozič.

Tačiau tokio dydžio pensijos išskirtinės, mat vidutinė senatvės pensija Lietuvoje dabar siekia 539 eurus. Vis dėlto tik 13-oje savivaldybių vidutinė pensija viršija šalies vidurkį. Visose kitose ji yra mažesnė.

Mažiausia vidutinė pensija mokama Pagėgių (451 euras), Šilalės r. (460 eurų), Skuodo r. (462 eurai), Kelmės r. (465 eurai) ir Kalvarijos (470 eurų) savivaldybėse.

Tuo metu didžiausia vidutinė pensija fiksuojama Neringos (664 eurai), Vilniaus miesto (608 eurai), Visagino (597 eurai), Kauno miesto (575 eurai) ir Klaipėdos miesto (572 eurai) savivaldybėse.

Pensijos Lietuvoje yra mažiausios?

Vidutinės pensijos palyginimas yra tik vienas būdas suprasti, kokio dydžio išmokos laukia senatvėje.

Vis dėlto Lietuvoje, kitaip nei daugelyje Europos ir pasaulio valstybių, pensijos (ypač didesnės) nėra apmokestinamos pajamų mokesčiu kaip ir paprastos algos.

Taigi, jei pensija „popieriuje“ ir „į rankas“ mūsų šalyje yra tokia pati, tai kitose valstybėse (pvz., Latvijoje) ji gerokai skiriasi.

Dėl to neretai naudojamas kitas pensijų matavimo ir lyginimo būdas. Jo esmė – vidutinės pensijos (neatskaičius mokesčių) ir vidutinio darbo užmokesčio (taip pat neatskaičius mokesčių) santykis.

Šis dydis dar vadinamas pajamų pakeitimo norma. Ji leidžia geriau įsivaizduoti, su kiek pinigų žmogus turės gyventi išėjęs į pensiją, palyginti su ta suma, kurią jis gavo dirbdamas.

Taigi, vidutinė lietuviška pensija pernai sudarė vos 0,33 vidutinio atlyginimo neatskaičius mokesčių, rodo „Eurostat“ duomenys. 

Šis Lietuvos rodiklis yra prasčiausias iš visų ES šalių. Pagal jį didžiausios pensijos yra Liuksemburge (0,89), Ispanijoje (0,76), Graikijoje (0,75) ir Italijoje (0,75).

Priklauso nuo to, kaip skaičiuosi

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesureikšmina tokio prasto Lietuvos rodiklio. Esą jis skaičiuojamas iš apklausos duomenų, 2022 metų reikšmė atspindi 2021 metų pajamas, aiškino ministerija.

Į klausimą, kas daroma, kad šis rodiklis pagerėtų, o pensininkų pajamos padidėtų, ministerijos specialistai atsakė taip:

„Pažymėtina, kad nuo 2022 m. įvestas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas, o bendroji pensijos dalis nebemažinama tiems, kas turi tik minimalųjį stažą, bet neturi būtinojo.“

Tiesa, kaip nurodė ministerija, kadangi rodiklis atspindi 2021 m. pajamas, minėti Lietuvos pensijų sistemos pokyčiai šiuose „Eurostat“ skaičiavimuose dar nesimato.

„Taip pat pažymėtina, kad šis rodiklis rodo „bruto“ pensijas ir jas lygina su „bruto“ atlyginimais. Lietuvoje nuo pensijų nėra mokami jokie mokesčiai ar socialinio draudimo įmokos, tad Lietuvos atveju yra lyginamos „neto“ pensijos su „bruto“ atlyginimu“, – komentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Patiko? Pasidalink:

REKLAMA

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.