Pradžia / Gyvenimas / Naujos detalės dėl 9-metę mergaitę pagrobusio Gedimino Filipavičiaus: jo artimieji meldžia tik vieno

Naujos detalės dėl 9-metę mergaitę pagrobusio Gedimino Filipavičiaus: jo artimieji meldžia tik vieno

2024-01-22

Naujos detalės dėl 9-metę mergaitę pagrobusio Gedimino Filipavičiaus: jo artimieji meldžia tik vieno

Patiko? Pasidalink:

Sausio 7 dieną dingus devynmetei Kaune, o po poros parų ją suradus, įtariamas jos pagrobėjas Gediminas Filipavičius sulaikytas trims mėnesiams ir dabar dar mėnesį negalės turėti pasimatymų su artimaisiais. Kalėjimų tarnyba tvirtina, kad įtariamajam taikomi tam tikri apribojimai. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad ši praktika gali būti taikoma keliais atvejais.

Įtariamojo pagrobėjo brolis Mindaugas Filipavičius naujienų portalui tv3.lt teigia, kad vis dar negali pasimatyti su broliu ir to negalės padaryti iki vasario 9 dienos.

„Neleidžia prokuroras susitikti. Advokadas apskundė šį sprendimą, bet dar negavome atsakymo. Čia iki vasario 9 dienos neleis susitikti“, – sako M. Filipavičius.

Jis priduria, kad priežastis, kodėl yra taikomi tokie apribojimai, jam nėra žinoma.

G. Filipavičiaus artimieji tik per kalėjimo administraciją jam gali perduoti tik siuntinius, reikalingiausius daiktus.

Gediminas Filipavičius (V. Girčės nuotr.)

Kalėjimų tarnybos komunikacijos skyrius apie tai, kodėl artimiesiems draudžiama lankyti G. Filipavičių, nedaugžodžiauja.

„Jūsų minimam asmeniui yra taikomi tam tikri apribojimai. Juos plačiau pakomentuoti galėtų tik ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras“ , – rašoma Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakyme.

Prokuratūra nuo konkretesnių paaiškinimų taip pat susilaiko. Paklausus, ar tokie atvejai dažni, kai neleidžiama artimiesiems lankyti įtariamąjį, gautas tik kelių žodžių atsakymas.

„Dėl suėmime esančio įtariamojo susitikimų su artimaisiais kiekvienu atveju yra sprendžiama atskirai“, – teigia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja Elena Martinonienė.

Teisininkas paaiškino, kokiais atvejais įtariamajam neleidžiama susitikti su artimaisiais

Advokatas Remigijus Rinkevičius atkreipia dėmesį, kad tokia praktika yra dažna, ypač jei asmuo įtariamas dėl sunkaus nusikaltimo. 

„Reikia susidėlioti keletą momentų. Visų pirma, yra vykstantis tyrimas. Jeigu tyrime asmuo yra įtariamasis, tai jis viso to tyrimo pabaigos gali laukti laisvėje arba ne.  Jei jis yra nelaisvėje, jam skirtas kardomasis įkalinimas, tol visus klausimus apie tai, ar įtariamąjį paleisti jį, nepaleisti, pratęsti bausmę, nepratęsti, aišku, sankcionuoja teismas, bet sprendžia prokuroras. 

Lygiai taip pat prokuroras nustato visas sulaikyto asmens teises. Prokuroras turi teisę spręsti, su kuo sulaikytasis asmuo gali ar negali bendrauti. Prokuroras gali nuspręsti ir dėl laisvėje tyrimo pabaigos laukiančio asmens teisės bendrauti su tam tikrų asmenų ratu“, – aiškina teisininkas.

Pirmieji 9-metės pagrobėjo vaizdai: vyras trumpai kirptas, vidutinio sudėjimo (BNS foto)

Jis priduria, kad jei prokuroras nesuteikia leidimo įtariamajam su kažkuo bendrauti, tai įstaiga, šiuo atveju, kalėjimo administracija, negali sulaikytam asmeniui suteikti galimybės turėti pasimatymų su kitais asmenimis. Tokiu atveju įtariamieji gali susitikti tik su savo gynėju.

Teisininkas tvirtina, kad jau tada, kai asmuo yra nuteistas, visus klausimus dėl nuteistojo teisių sprendžia pati kalėjimo įstaiga pagal bausmių vykdymo kodeksą, tačiau tada, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, prokuroras yra tas asmuo, kuris nusprendžia, su kuo įtariamasis gali bendrauti, o su kuo – ne. Tiesa, prokuroras neturi galios spręsti dėl sulaikytajam asmeniui perduodamų daiktų.

R. Rinkevičius teigia, kad ši praktika įprastai taikoma ikiteisminio tyrimo pradžioje.

„Kai yra dar viskas šviežia, kai dar yra aiškios visos aplinkybės arba atvirkščiai – kaip tik neaiškios. Prokurorai įprastai niekada neduoda teisių sulaikytiems asmenims bendrauti, susitikinėti. Kalėjimo administracija ir apie kiekvieną advokato vizitą praneša prokurorui, kad jis žinotų, su kokiu advokatu ir kiek laiko įtariamasis bendravo.

Tokie veiksmai atliekami dėl to, kad situacija būtų maksimaliai kontroliuojama ir būtų apsisaugojama nuo kažkokios informacijos nutekinimo, duomenų atskleidimo, o kartu tai būna ir tiesiog poveikio priemonė. Maždaug, jei nekalbėsi, mes tave laikysime suimtą, kažkokių galimybių pasimatyti su giminėmis irgi neduosime. Tai čia irgi yra tokia poveikio priemonė netiesioginė“, – teigia advokatas.

Pagrobta mergaitė rasta garaže

Po garažo šturmo sausio 9 dieną buvo išlaisvinta 9-erių mergaitė.

Mergaitė iš namų išėjo sausio 7 dienos pavakare apie pusė penkių, laukė autobuso stotelėje Chemijos gatvėje, ketino vykti į prekybos centrą už poros kilometrų, bet buvo pagrobta apie 17 valandą. TV3 žinių duomenimis, motina apie 18.40 atskubėjo į prekybos centrą ieškodama dukters. Aiškėja, kad policijai apie jos dingimą pranešė ne iš karto. 

Mergaitės paieška: policija laužiasi į garažus (Teodoras Biliūnas/ BNS nuotr.)

„Kalbant apie konkretų įvykį – maždaug po trijų valandų praradimo ryšio su mergaite policija gavo pranešimą“, – sako policijos generalinis komisaras Renatas Požėla. 

O, pasak policijos, dingus vaikui, svarbi kiekviena akimirka. 

„Įsivaizduokite, kas gali nutikti per dvi–tris valandas. Gali būti nusikaltimas įvykdytas su negrįžtamom pasekmėm, gali pasislėpti, gali pakeisti vietovę pakankamai radikaliai“, – teigia generalinis komisaras Renatas Požėla.

Patiko? Pasidalink:

REKLAMA

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.