Mergina sutarė savaitgalį praleisti pas vyresnį vyriškį: tokio keisto vonios kambario dar nematė

Buvau įvairiuose pasimatymuose, bet tokio prasto, ypač po mūsų kelis mėnesius trukusio susirašinėjimo ir pokalbių vienoje populiarioje pažinčių svetainėje, nė negalėjau įsivaizduoti.

Vyriškis pasirodė solidus, išsilavinęs, išsiskyręs. Vienas jau kurį laiką gyveno naujame bute beveik miesto centre ir, kaip pats sakėsi, ieškojo rimtos gyvenimo partnerės. Aš buvau už jį jaunesnė apie 10 metų. Toks amžiaus skirtumas man jau buvo riba, bet, kadangi pokalbiai buvo įdomūs ir turiningi, nutarėm vieną savaitgalį susitikti gyvai.

Pirmas įspūdis – savotiškas

Kadangi gyvenom tolokai vienas nuo kito, tai sutarėm, kad aš sėsiu į traukinį penktadienį vakare ir atvažiuosiu pas jį, ir praleisim savaitgalį kartu. Nusipirkau atgalinį bilietą sekmadieniui. Jis mane turėjo pasitikti stotyje.

Pirmas įspūdis susitikus susidarė nekoks. Romas man pasirodė gerokai vyresnis – net pagal savo metus. Pasisveikinom ir nuėjom prie jo mašinos. Automobilio markės nepamenu, bet tai, kas užstrigo, buvo mašinos nešvara. Mašina buvo purvina, priekinis langas įskilęs, o viduje labai netvarkinga. Norėdamas mane pasodinti ant priekinės automobilio sėdynės, jis pradėjo nukraudinėti kažkokius tuščius butelius ir vienkartines pakuotes (galbūt prieš tai kažką valgė greito maitinimo užeigoje?).

Na, žiūrėsim kas bus toliau, – pagalvojau. Atkakom į jo butą. Įėjus labai krito į akis tai, kad jis buvo beveik tuščias. Keletas baldų, bet labai mažai daiktų. Toks, atrodytų, beveik negyvenamas. Jis man užleido savo miegamąjį, o pats sakė miegosiąs svetainėje. Mandagus, pagalvojau.

Keisčiausia matyta vonia

Po ilgos kelionės jaučiausi šiek tiek praalkusi, todėl pasiūliau ko nors užkąsti. Su savimi buvau pasiėmusi lauktuvių: saldainių, gero sūrio, vyno, tai viską ištraukusi paklausiau, ką jis gero turi šaldytuve, kad pasidarytume ką nors valgyti. Mano didžiausiai nuostabai, Romas atidarė praktiškai visiškai tuščią šaldytuvą. Sako: „Žinai, nespėjau ko nupirkti šiandien, vienas gyvenu, tai dažnai valgau mieste. Ryt nueisim, nusipirksim maisto.“

„Gerai, – sakau, – o bent kokios duonos turi?“
„Ne, – sako, – duonos neturiu, bet turiu duonos traškučių.“

Atidarė virtuvės spintelę, o ten tokių pačių traškučių pakelių surikiuota gal 20. Sakau: „Oho, kam tu tiek daug jų nusipirkai, gal labai skanūs?“

„Ne, – sako, – aš jų nepirkau, mano vienas draugas sandėly dirba, tai tų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs, gali pasiimti namo, tai man atnešė…“

Po to, kai suvalgėme mano lauktuves ir išgėrėme vyną (pasirodo, gerti jis irgi nieko neturėjo, neskaičiuojant vandens iš čiaupo), nusprendžiau, kad jau laikas miegoti. Nuėjau į dušą nusiprausti po kelionės. Mano didžiausiam nustebimui, vonioje neradau nei šampūno, nei dušo žėlė. Nieko. Tik labai išspausta dantų pastos tūbelė. Galvojau, gal kur spintelėj padėta kas? Nieko, absoliučiai tuščia. Net skutimosi reikmenų nėra. Dar nesu mačiusi tokios vonios.

Na, pagalvojau, čia jau viršūnė. Nusiprausiau vien tik su vandeniu (na, tikrai nepagalvojau įsimesti dušo želė į krepšį prieš atvažiuodama). Nuėjau miegoti, sukosi įvairios mintys, bet greitai užmigau.

30 – per sena?

Ryte nusprendėm nueiti į parduotuvę maisto ir muilo. Pažiūrėjau, ką jis deda į krepšį- tik pigiausius produktus ir labai nedaug. Priėjus prie kasos Romas paklausė, ar negalėčiau už produktus sumokėti pusę sumos. Na, sutikau, jei jau toks taupus.

Šiek tiek užkandę išėjom į miestą pasivaikščioti. Pro vieną kavinę praeidamas jis užmetė, kad čia kelis kartus valgęs skaniai, na, ir šiaip dažnai valgo ne namie, tingi gaminti kažką. Bet papasakojo, kad šiuo metu jam su pinigais prastai, tai paprašė nesitikėti, kad galės mane kažkur nusivesti.

„Na, galim pasidaryti pavalgyt ir namie“, – atsakiau, nors nuotaika jau buvo sugadinta.

Po kiek laiko, dar šiek tiek paėjęs, man ir sako: „Aš tau turiu pasakyti kažką svarbaus, tik nueinam atsisėsti ant suoliuko čia, netoliese.“
Nuėjome. Tada jis tęsė: „Žinai, aš turiu paauglę dukrą, ir ji tikrai bus nepatenkinta, jeigu aš jai papasakosiu, kad turiu daug jaunesnę draugę.“

Aš šiek tiek suglumusi pasakiau: „Na, taip, 10 metų skirtumas tarp mūsų.“
Romas atsakė, kad ne 10, bet 20…

„Kaip tai 20? Tai tau ne 40? Tai kodėl anketoje rašei, kad 40?“ – klausiau.
„Na, suklydau anketoje, o ir šiaip, man patinka daug jaunesnės… Susirašinėjau su viena 23 metų mergina, bet kol kas nieko rimto, nors gal ateityje ir išeis kas nors…“

Dar ir už degalus sumokėk

Supratau, kad aš jam per sena ir užsimaniau namo važiuoti, bet bilietą atgal jau buvau nusipirkusi kitai dienai, tai pagalvojau, kad pakentėsiu dar iki rytojaus.

Vakare jis nusprendė susitikti su draugais. Manęs kartu nepasiėmė, nes ten renkasi tik vyrai ir man bus nepatogu. Bet sakė, ilgai neužtruks. Sėdėjau viena kaip kvailė tam jo tuščiam bute, veikti nėra ką, valgyti – taip pat, rakto nepaliko, kad galėčiau kažkur išeiti. Na, galvoju, ryt jau kaip nešiu kudašių iš čia, apie kažkokius šiltus jausmus net kalbos nėra.

Jis atėjo po kokių 3 valandų, toks gerokai apšilęs, ir pradėjo kabinėtis. Tipo jis miegos su manimi šią naktį. Sakau: „Miegok su ta 23 metų panele, jei tau jaunos patinka.“
Na, paburbėjo dar kažką, bet daugiau nelindo.

Ryte susikroviau daiktus, padėkojau už kartu praleistą laiką ir paprašiau nuvežti mane į stotį. Beveždamas mane į stotį jis paklausė, ar negalėčiau degalinėje sumokėti jam už degalus. Žinokit, sumokėjau, kad tik greičiau atsiknistų.

Grįžusi namo gavau iš žinutę, kurioje jis mane apkaltino, kad aš pavogiau keletą jo duonos traškučių iš virtuvės. Mat jis tuos pakelius suskaičiavo ir jam kelių trūko. Po šios žinutės aš jį užblokavau, telefoną ištryniau ir nenorėjau nė jo vardo prisiminti.