Liudas Vaisieta palaidojo svajonę turėti gausią šeimą: gydytojų prognozė

Su Indre Burlinskaite ir jos vyru Liudu Vaisieta susitinkame prabangiame viešbutyje sostinės senamiestyje, nes atvykę iš Druskininkų, čia jie apsistojo trumpai viešnagei Vilniuje. Pora patikina besimėgaujantys kiekviena diena ir nieko sau negailintys, nes žino – gyventi ateities svajonėmis neverta. Jos gali niekada neišsipildyti.

Žvelgiant į šią porelę, taip stilingai susiderinusią savo drabužius, nė neįtartum, kad pastarąjį pusmetį jie abu praleido ligoninėje. Situaciją gali išduoti nebent itin trumpa Indrės šukuosena.

O kartu su Indre į kovą su ketvirtos stadijos kraujo vėžiu stojo ir jos vyras Liudas. Pastarąjį pusmetį jis nei akimirkai nesitraukė nuo žmonos.

Liudas neslepia – buvo momentų, kai jis ligoninėje ėjo prie leisgyvės žmonos žiūrėti, ar ji dar kvėpuoja.

„Iš tikrųjų, juk žinojau, kokie tai yra baisūs vaistai, ir žmogaus organizmas sunkiai pakelia juos. Būna tokių atvejų, kai ir neatlaiko. Per pirmąją chemoterapiją, suleidus vaistų, Indrė užmigo ir visą parą nepajudino nė pirštelio“, – laidoje „Kasdienybės herojai“ itin atvirai papasakojo Liudas.

Indrė ir Liudas kartu – jau dešimt metų. Pora sako jau seniai norėję susilaukti vaikų. Indrė svajojo bent apie vieną atžalą, o Liudas norėjo gausios šeimos – net penkių vaikų. Prieš daugiau nei metus pora sau pripažino, kad natūraliai susilaukti vaikelio jiems nepavyksta, todėl kreipėsi į medikus ir pradėjo vieną po kitos daryti pagalbinio apvaisinimo procedūras.

„Tiesą pasakius, kai sužinojau, kad sergu, dar buvo toks variantas kažką pasilikti, užsišaldyti. Bet būtų reikėję tada atidėti gydymą, laukti. Gydytojas pasakė, kad tai pavojinga. Būtų reikėję palaukti dar porą savaičių“, – atvirame interviu prisipažino žinoma moteris.

Jei ne vėžio diagnozė, pora patikina, turbūt ir toliau net nuo pačių artimiausių būtų slėpę, kad, taip sakant, medikų ir medicinos padedami intensyviai dirbo vaikų klausimu.

Indrė patikina, kad jai šis pusmetis pralėkė gana greitai – per intensyvų gydymo etapą, neturėdama jėgų net pakilti iš lovos, ji tiesiog daug laiko pramiegojo. Tuo metu Liudas pusiau rimtai, pusiau juokais sako šiuo laikotarpiu jautęsis tarsi išsikraustęs gyventi į viešbutį, nors ligoninės palatatoje buvusi sofa ir nebuvo tokia patogi, kaip karališkos viešbučių lovos.

Po keturių chemoterapijos gydymo kursų Indrei pagaliau pavyko pasiekti remisiją. Ji tuo labai džiaugiasi ir sako: „Nežinau, ar būčiau ištvėrusi dar ir penktąją. Aš meldžiausi, kad jos nebeprireiktų, nes ir po ketvirtosios vos atsigavau. Tačiau yra tokių ligonių, kuriems ir šis gydymo būdas nepadeda.“