Pradžia / Gyvenimas / Lietuvai dega rimtą pavojaus signalą: grįžti pavojingai infekcijai – žalia šviesa

Lietuvai dega rimtą pavojaus signalą: grįžti pavojingai infekcijai – žalia šviesa

2023-12-07

Lietuvai dega rimtą pavojaus signalą: grįžti pavojingai infekcijai – žalia šviesa

Patiko? Pasidalink:

Po trejų metų tylos pirmieji šiais metais fiksuoti tymų atvejai visuomenės sveikatos specialistams kaip reikiant sukėlė nerimą. Įspėjama, kad sąlygos plisti šiai itin užkrečiamai infekcijai – labai palankios, mat vakcinacijos apimtys yra gerokai nukritusios. Tiesa, gera žinia, pasiskiepyti galima suspėti bet kada – net ir jau įvykus kontaktui su sergančiuoju.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) praėjusią savaitę pranešė apie šiemet fiksuotus 3 pirmus tymų atvejus. Visi jie nustatyti Klaipėdoje, susirgusieji – neskiepyti vaikai.

„Du atvejai yra fiksuoti vienoje šeimoje, tai yra šeiminė užsikrėtimo situacija. Dar vieno atvejo užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios. Visi susirgusieji yra vaikai iki 12 metų amžiaus, nevakcinuoti, tai yra neturintys nė vienos MMR (tymų, raudonukės ir epideminio parotito) vakcinos dozės“, – portalui tv3.lt komentavo NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Edita Jegelevičienė.

Asociatyvi nuotrauka (nuotr. shutterstock.com)

Ji pasakojo, kad nustačius tymų atvejus nustatyta aiški tvarka, kaip toliau turėtų elgtis aplinkiniai.

„Kiekvienas tymų įtarimas yra fiksuojamas, tyrimas patvirtinimui siunčiamas į laboratoriją. Gavus teigiamą atsakymą kiekvienas atvejis yra tiriamas epidemiologiškai, aiškinamasi, kokie buvo užsikrėtimo keliai, duodamos rekomendacijos siekiant, kad infekcija neplistų.

Yra komunikuojama su tomis įstaigomis, kurias lankė šie susirgę vaikai, duodamos rekomendacijos, įsijungia visi algoritmai – dezinfekuojamos patalpos, rekomenduojama stebėti savo sveikatos būklę tų asmenų, tų vaikų, kurie nėra skiepyti“, – pasakojo NVSC specialistė.

Sąlytį turėjusiems asmenims rekomenduojama stebėti savo sveikatą vidutiniškai 10 dienų po turėto kontakto ir pasireiškus bet kokiems tymams būdingiems sveikatos sutrikimams, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti prieš kiek laiko buvo sąlytis su tymais sergančiu asmeniu.

Rimtas pavojaus signalas

Nors atrodytų, kad fiksuoti vos trys atvejai, specialistė teigė, kad tai – rimtas pavojaus signalas. E. Jegelavičienė neslėpė, kad sąlygos formuotis ir didesniam protrūkiui, kokį turėjome dar 2019 m., išties yra palankios.

„Grėsmė yra, vertinti reikėtų rimtai vien dėl to fakto, kad skiepijimo apimtys 2022 metais nesiekė 87 proc. ir buvo 86,5 proc. O norint suvaldyti infekciją, būtinai reikia pasiekti 95 proc. vakcinacijos apimtis. Tad situacija pakankamai rimta“, – kalbėjo ji.

NVSC duomenimis, praėjusiais metais nuo šių ligų mažiau vaikų paskiepyta beveik visose Lietuvos savivaldybėse, pakankamos išliko Alytaus apskrityje ir tik vienoje amžiaus grupėje (7 metų vaikų). Klaipėdos mieste tymų, raudonukės ir epideminio parotito skiepijimo apimtys tarp 2 metų amžiaus vaikų kasmet mažėja ir 2022 m. siekė vos 80,70 proc.

Poliklinika (Julius Kalinskas/ BNS nuotr.)

Primenama, kad Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį didžiausias sergamumas tymais buvo užregistruotas 2019 m., tuomet buvo užfiksuoti 834 tymų atvejai. Prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai 2020 m. šalyje tymai buvo diagnozuoti dviem asmenims, o 2021 ir 2022 m. tymų atvejų nebuvo užfiksuota.

Pasak pašnekovės, situacija ir kitose Europos Sąjungos ir Europos ekonominės bendrijos šalyse yra panaši:

„Nuo šių metų pradžios iki rugsėjo 19 šalių jau yra fiksuota beveik 1,5 tūkst. tymų atvejų. Daug tai ar mažai, sunku būtų vertinti. Faktas, kad pandeminiu laikotarpiu viso oru plintančios ir skiepais valdomos ligos buvo nurimusios vien dėl to, kad gyvenome pakankamai uždarai, daug laiko leidome namuose, buvo mažiau socialinio bendravimo, kruopščiau laikėmės asmens higienos, dėvėjome kaukes. Tad natūralu, kad stebimas visų infekcijų pagyvėjimas, tarp jų – ir tymų.“ 

Didžiausias pavojus – neskiepytiems

Tymai – ypač greitai plintanti infekcija. „Jei yra ilgesnis nei 15 min. kontaktas, tikimybė užsikrėsti nevakcinuotam asmeniui siekia 95 proc.“, – sakė E. Jegelavičienė.  

Tymų virusas plinta aerogeniniu (aerozoliniu ir oro lašeliniu) keliu, taip pat per kvėpavimo takų sekretais suterštas rankas ar kitus aplinkos daiktus. Užsikrėtęs žmogus virusą gali platinti 4 d. iki ir 4 d. po bėrimo atsiradimo. Pagrindinis perdavimo būdas – oro lašelinis. Inkubacinis periodas trunka nuo 7 iki 9 dienų, kartais iki 21 dienos. Vienas tymais sergantis asmuo gali užkrėsti iki 18 žmonių.

Paklausta, kam tymai kelia didžiausią pavojų, specialistė pabrėžė, kad tai ir būtų nepasiskiepiję žmonės:

„Ypač infekcija pavojinga nėščiosioms, nes gali sukelti priešlaikinį gimdymą, taip pat imunosupresiniams asmenims. Liga yra pavojinga tiek vaikams, tiek suaugusiems, todėl visada akcentuojame, kad geriau pasiskiepyti. Tymų komplikacijos būna susijusios su plaučių uždegimu, encefalitu ir kitomis rimtomis sveikatos būklėmis.“

„Ypač infekcija pavojinga nėščiosioms, nes gali sukelti priešlaikinį gimdymą, taip pat imunosupresiniams asmenims. Liga yra pavojinga tiek vaikams tiek suaugusiems, todėl visada akcentuojame, kad geriau pasiskiepyti.“ Jos teigimu, tie, kurie yra pasiskiepiję, dviejų vakcinos dozių pakanka apsaugai visam gyvenimui.

„Tiems asmenims, kurie turi tuos du skiepus vaikų profilaktinio skiepijimo kalendoriuje, tai yra gavę juos būnant 15–16 mėnesių ir 6–7 metų, tikimybės užsikrėsti jiems praktiškai nėra, nes viso žmogaus gyvenimo metu užtenka gautų dviejų vakcinos dozių“, – komentavo E. Jegelavičienė.

Galima pasiskiepyti jau po kontakto 

Tiesa, pašnekovė pridūrė, kad yra gera žinia kontaktą su sergančiuoju turėjusiems, bet anksčiau neskiepytiems žmonėms. Jie gali „spėti į traukinį“ pasiskiepydami iškart po to, kai susidūrė su sergančiu tymais pacientu.

„Jei yra kontaktas su susirgusiu asmeniu, yra siūloma per 3 paras pasiskiepyti poekspozicine MMR vakcina. Jei asmuo visai neturi nė vieno skiepo, tą padaryti tikrai būtų efektyvu. Tokiu atveju tikėtina, arba žmogus išvis nesusirgs, arba sirgs labai lengva forma“, – teigė E. Jegelavičienė.

Skiepas (nuotr. stop kadras)

Paklausta, ar tikslinga suaugus atlikti revakcinaciją nuo tymų, kaip tai buvo siūloma 2019 m., specialistė siūlė pirmiausia pasidaryti tyrimą.

„Tų dviejų skiepų tikrai pakanka, bet yra žmonių, kurie neatsimena, ar vaikystėje buvo skiepyti, ar turi kažkokių abejonių, tad visada geriau atlikti kraujo tyrimą ir išsiaiškinti, kokia yra imuniteto būklė ir, jei reikia, pasiskiepyti. 2019 metais kilus nemažam protrūkiui tai buvo kaip ir rekomendacija, siekiant, kad virusas neplistų. Tai buvo populiaru, daug kas atliko tyrimus ir revakcinavosi.

Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje nuo tymų vaikai pradėti skiepyti 1964 metais viena vakcinos doze, o dar viena vakcinos dozė buvo pridėta nuo 1988 metų. Tad sunku pasakyti, apie kokios amžiaus grupės žmones kalbame, taigi visada geriau atlikti tyrimus ir išsiaiškinti situaciją. Jie gali turėti silpnesnį imunitetą prieš šią infekciją“, – aiškino NVSC specialistė. 

Tokia vakcina yra mokama, tačiau jei asmuo turėjo kontaktą su sergančiuoju, per tris dienas pasiskiepyti poekspozicine vakcina galima nemokamai. Vaikams pagal skiepijimo kalendorių priklausantys skiepai yra nemokami.

Patiko? Pasidalink:

REKLAMA

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Tęsdami naršymą, jūs sutinkate su svetainės slapukų politika.