Gedintys tėvai sutiko paaukoti mirusios dukrytės organus. Po 16 metų jie sulaukė skambučio, kuris visiškai pakeitė jų gyvenimą

Greta su vyru Vytautu patyrė vieną didžiausių tragedijų žmogaus gyvenime – vaiko netektį. Jų dar vienerių nesulaukusią dukrą Kamilę netikėtai ištiko labai rimtas priepuolis ir mergaitės smegenys patyrė neatstatomus pažeidimus.

To, ką išgyveno tada jauni tėvai, jie nelinkėtų net didžiausiam priešui. Su likimu priverstiems susitaikyti tėvams buvo užduotas labai jautrus klausimas, kuriam jie tokią sunkią akimirką dar nebuvo pasiruošę.

Daktarai klausė, ar jie sutiktų paaukoti mažosios Kamilės organus tiems, kurių gyvybės kabo ant plauko be tinkamo donoro. Po ilgų svarstymų pora sutiko įamžinti savo dukros atminimą po jos mirties suteikiant kam nors kitam šansą gyvenimui. Vis dėl to niekas nebegalėjo grąžinti jų dukros.

Praėjus 12 metų po Kamilės netekties, Greta ir Vytautas susilaukė antros dukros. Augant mergaitei vardu Emily tėvai džiaugėsi matydami, kad jų antras vaikas yra sveikas. Tačiau šios mintys greitai dužo į šipulius, kai jų trimetei dukrai gydytojai diagnozavo širdies aortos stenozę.

Ši įgimta širdies yda labai netikėtai pablogino mergaitės sveikatą. Emily tėvai pajuto, kad jiems vėl metamas didžiulis gyvenimo iššūkis. Greta ir Vytautas privalėjo apsišarvuoti kantrybe, kol jų dukra Emily laukė savo eilės gauti naują donoro širdį.

Mergaitė praleido 11 mėnesių ligoninėje prijungta prie aparatų, tačiau tikro stebuklo dėka prieš savo ketvirtąjį gimtadienį Emily buvo atlikta sėkminga širdies persodinimo operacija. Būtent tuo laikotarpiu Greta suvokė, koks didelis ir svarbus dalykas yra organų donorystė.

Kadaise ji galėjo atsakyti ne ir nepaaukoti savo dukros organų kitiems. Šiandien ji buvo kitoje barikados pusėje – laukime, kol kas nors priims tokį pat skaudų, bet teisingą sprendimą ir suteiks kitam žmogui šansą išgyventi. Vytautas ir Greta savo ir savo vaikų istoriją pasakoja ne tam, kad jų pagailėtų.

Pora yra tikrų tikriausias pavyzdys, kad gyvenimas yra labai nenuspėjamas. Greta ilgą laiką galvojo, ar pasielgė teisingai atiduodama dalį savo dukros nepažįstamiesiems, tačiau tikrąją donorystės svarbą ji pajuto tik tada, kai pati laukė kieno nors gerumo ir dosnumo.